Naujienos

* LŽ apie statybas nuosavoje žemėje: valdininkai pievoje mato mišką

Paviešinama vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų situacijų, kai savininkai apkaltinami ir tampomi už teismus dėl to, kad kuriasi savo žemėje, gražina aplinką, atkuria tose vietovėse buvusias sodybas. Priežasčių tam įvardijama daugybė-dėl įstatymų painiavos ir selektyvaus jų taikymo, valdininkų neatsakingo darbo nenešant jokios atsakomybės už padarytas klaidas ir t.t.

Labai taikliai yra pastebėjęs LLRI ekspertas Giedrius KADZIAUSKAS, įvardinęs situaciją kaip "Nereikalingo ir neadekvataus reguliavimo sukelta korupcija".

Š.m. liepos 22 d. trijų asociacijų (LMSA, LM ir LNTA) iniciatyva organizavome diskusiją darnios plėtros miškų sektoriuje tema. Joje dalyvavo miškų savininkai, nekilnojamojo turto plėtotojai, medienos produkcijos gamintojų bei atsakingų valstybinių institucijų atstovai, ekonomistai, laisvosios rinkos ekspertai, žurnalistai.

Diskusijos dalyviai konstatavo, kad dabartinė aplinkosauginė politika saugomose teritorijose (ST) ne tik draudžia šiuolaikinės pramonės, urbanizacijos ir įvairios infrastruktūros plėtrą (ką galima suprasti ir daugeliu atvejų pateisinti), bet taip pat radikaliai mažina galimybes užsiimti efektyvia žemės ūkio bei miškų ūkio veikla ir su ja susijusių verslų plėtra. Žemės ūkio naudmenų plotai ST labai sumažėjo išplėtus miškų žemes bei kitas konservacines teritorijas. Tuo tarpu miškuose didinami naudojimo apribojimai ir uždrausta bet kokia infrastruktūros plėtra (net tokiais atvejais , jei buvęs tremtinys nori atkurti savo buvusios tėviškės sovietmečiu sunaikintą sodybą, jis negali miško žemėje to daryti). Tokiu būdu dažnoje ST susidaro situacija, kai miško žemė užima 50 - 70 proc. jos ploto, žemės ūkio naudmenos 10 – 30 proc. vandenys, pelkės kitos nenaudojamos ar konservacinės žemės 10 - 20 proc., o galimai plėtrai (rekreacijai, gyvenvietėms, kaimams ir jų infrastruktūrai) lieka geriausiu atveju iki 5 proc., o tai ir 1 - 2 proc. teritorijos.

Vietoje pamatiniuose teisės aktuose įtvirtintų subalansuotos plėtros principų ir žmogaus teisių pripažinimo, praktikoje įgyvendinama vienpusiška ekokratinė politika, siekianti kuo didesnio ST plotų natūralizavimo, gyventojams nieko nekompensuojant, užkertanti kelią naujoms investicijoms, likviduojanti etnokultūrinės gyvensenos likučius, lėtai ir užtikrintai išmarinanti vietinius žmones. Teritorinio planavimo dokumentuose, kurie kiekvienai ST turėtų būt paruošti pagal subalansuotos plėtros principus, visas dėmesys skiriamas žolelėms, vabalams ar kitiems gamtiniams komponentams, bet niekaip nesprendžiamos baigiančių išnykti vietinių žmonių problemos.

Jau dabar daugumoje nacionalinių ir regioninių parkų kaimų ir sodybų didesnę pusę gyventojų sudaro pensininkai. Vidutinis šeimos dydis juose 1 - 2 žmones, o į kiekvieną naujai besikuriančią šeimą, kuriai reikia savo būsto ir pragyvenimo šaltinio, žiūrima kaip į priešą ir potencialų nusikaltėlį.

Tinkama iliustracija išsakomiems teiginiams yra 2008-07-25 dienraštyje "Lietuvos žinios" pasirodęs Mindaugo MILINIO straipsnis "Valdininkai pievoje mato mišką". Pieva gali tapti mišku. O jei toje pievoje ant išlikusių pamatų pastatai pirtelę, būsi apkaltintas, kad neleistinai netausoji miško,- konstatuoja  straipsnio autorius, aprašydamas situaciją, į kurią pakliuvo rokiškėnas Bernardas Trimonis.

Būtent taip atsitiko rokiškėnui Bernardui Trimoniui. Prieš 8 metus įsigijęs beveik 2 hektarus žemės prie Sartų ežero, jis tapo nusikaltėliu. Mat, atkurdami nuosavybę, žemėtvarkininkai, net neatvykę į šią vietą, įrašė, jog pieva yra visai ne pieva, o miškas.

Pavėsinė - nusikaltimas?

B.Trimonis įsigijęs šį sklypą sužinojo, kad į jį pretendavo ir kaimynystėje gyvenantis girininkas.

"Sužinojau, kad prieš atkuriant nuosavybę šioje vietoje buvo girininko sklypas, kuriame jis augino bulves, ganė gyvulius, tačiau pakraščiuose žėlė dilgėlės. Beje, ankstesniais dešimtmečiais čia, prie ežero, vykdavo ir įvairūs jaunimo sąskrydžiai - ėmęsis daryti tvarką išvežiau kelis sunkvežimius butelių ir kitokių šiukšlių. Jokių specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų šiam sklypui nebuvo taikoma, todėl įregistravau prieškariu stovėjusios pirties pamatus, atlikau detalųjį planą ir pradėjau statybas. Tiesa, toje sklypo dalyje, kur tikrai yra miško medžių, jokios veiklos nevykdau. Tačiau po kelerių metų aplinkosaugininkai savo parašus atšaukė ir apkaltino mane naikinant mišką. Prasidėjo teismai", - su nuoskauda prisiminė B.Trimonis.

Pasak verslininko, per tuos kelerius metus pjudymo jis neteko sveikatos, patyrė kelias operacijas ir šiuo metu jau yra neįgalusis.

"Nesuprantu, kokią žalą gamtai padariau ir kaip pažeidžiau viešąjį interesą? - stebėjosi rokiškėnas. - Nenukirtau nė vieno medžio. Priešingai - prisodinau jų dar daugiau. Negi visuomenei geriau, kad šioje vietoje želtų usnys ir augtų alksniai? Prie ežero, kur įrengtas lieptas, gali prieiti visi, kas tik nori. Kad būtų jaukiau, pastačiau pavėsinę, o ji traktuojama kaip nelegalus statinys. Pavėsinė juk net pamatų neturi."

Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Danguolė Dagienė patvirtino taip pat nesuprantanti, kokią žalą gamtai padarė B.Trimonis: "Ten niekada nebuvo miško, tik dilgėlių ir kiečių prižėlusi laukymė."

Miškas ar ne miškas?

Sartų regioninio parko direktorius Saulius Mažiulis patvirtino, kad dabar B.Trimonio sodyba yra vienas iš dviejų objektų, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai.

"Šiuo metu regioniniame parke turime tik du objektus, dėl kurių vyksta ginčai, -  sakė S.Mažiulis. - Tai kaimo turizmu besiverčiančių Dano Mediko ir Bernardo Trimonio sodybos. Jose, mūsų manymu, vyksta statybos neturint tam reikalingų leidimų."

Dėl pirmojo verslininko, kuris prieš kurį laiką susirgo ir mirė, galbūt padarytų pažeidimų teisminiai ginčai kol kas nevyksta, kol neišspręstas paveldėjimo klausimas.

Tačiau dėl B.Trimonio statinių Aplinkos ministerijos pavedimu Panevėžio apygardos prokuratūra prieš pusantrų metų paprašė Apygardos administracinio teismo panaikinti prieš 5 metus priimtus sprendimus, kuriais leista B.Trimoniui įsigytame žemės sklype pakeisti dalį miško ūkio paskirties žemės į namų valdos žemę. 2001 metų rugpjūčio 3 dienos apskrities viršininko įsakymu ir Rokiškio rajono savivaldybės valdybos 2001 metų birželio 29 dienos sprendimu buvo suformuoti du sklypai ir vieno jų paskirtis pakeista iš miškų ūkio į namų valdą.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Remigijaus Senkaus, savivaldybė ir Panevėžio apskritis, galbūt pažeisdami teisės aktų reikalavimus, priėmė neteisėtus sprendimus dėl žemės sklypo padalijimo. B.Trimonio teigimu, ir šis prokuroras neatvyko savo akimis įsitikinti, jog šioje laukymėje miško niekada nebuvo ir nėra.

Privačių miškų valdos, pagal įstatymus, gali būti skaidomos į dalis tik tada, jei valda yra didesnė nei 5 hektarai. B.Trimonio atveju ji tesudarė 1,85 hektaro ir negalėjo būti skaidoma. Pasak prokuroro, atliekant detalųjį planą buvo pažeisti teisės aktai, nusikalstamai netausojamas miškas kaip vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnaujantis visuomenei ir žmonių gerovei, kraštovaizdžio stabilumui.

Tačiau ar čia buvo miškas?

Monstras statomas teisėtai

Vos už kelių kilometrų, kitame Sartų ežero krante, vyksta iš tiesų didžiulės statybos. Tačiau čia aplinkosaugininkai jokių pažeidimų neįžvelgia, o, pasak S.Mažiulio, pastatai rekonstruojami gavus visus reikiamus leidimus.

Šioje vietoje garsaus verslininko, vieno didžiausių AB "Rokiškio sūris" akcininkų Antano Trumpos žmona Ledina Trumpienė ant medinės poilsinės pamatų stato naują pastatą, kuriame bus 15 numerių, iš jų 2 apartamentai, maitinimo salė, kavinė, konferencijų salė, pirčių ir baseino kompleksas. L.Trumpienė, kuri save yra pavadinusi ūkininke, taip vykdo kaimo turizmo plėtros projektą. Projekto vertė - 3,05 mln. litų. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama - 1,29 mln. litų.

Taip už privačius ir ES pinigus, anot dokumentų, "užtikrinama ūkininkės Ledinos Trumpienės kaimo turizmo verslo plėtra, kuriamos patrauklios, užsienio ir vietos turistams poilsio paslaugos, kad būtų efektyviau išnaudojami turimi kultūriniai, istoriniai ir gamtiniai resursai ir taip prisidedama prie Lietuvos kaimo gyventojų ekonominio, kultūrinio gyvenimo kokybės gerinimo".

Šioje vietoje, kur tris dešimtmečius stovėjo medinė 1071 kvadratinio metro poilsinė, šiuo metu baigiamas statyti gerokai didesnis, nebūdingos šiam kraštui architektūros mūrinis monstras. Tačiau nei šis objektas, nei greta stovintis daugiau negu 35 metrų aukščio metalinis apžvalgos bokštas, aplinkosaugininkų manymu, nepažeidžia viešojo intereso, o tik gerina kultūrinę kaimo gyventojų gyvenimo kokybę.

Pagal vieno žurnalo atliktą analizę, L.Trumpienė turtingiausių Lietuvos moterų dvidešimtuke užima 18 vietą.