Naujienos

*VŽ apie iniciatyvą uždrausti kirtimus pusmečiui visoje Lietuvoje

Aplinkosaugininkų akcija, kuria Aplinkos ministerija spaudžiama pusmečiui (nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) saugant paukščių perimvietes uždrausti kirsti mišką visoje Lietuvoje,  neramina miškininkus, miškų savininkus ir medienos pramonę.  Šia tema 2008-07-21 domisi dienraštis "Verslo žinios" Arūno Milašiaus straipsnyje "Pelėdžiukai išgąsdino miško pramonę"

„Mišką kirsti vasarą, kai paukščiai peri, o visa gyvūnija prižiūri ir augina savo palikuonis, reiškia dėl kelių litų naikinti gyvąją gamtą. Civilizuotose šalyse taip nebesielgiama, be to, istoriškai medžiai kertami žiemą, kai mediena kokybiškesnė, o sparnuočiai arba išskridę, arba gali pasitraukti iš lizdo ir nenukentėti“, – emocingai pasakoja vienas iš iniciatyvos uždrausti miškų kirtimą vasarą organizatorių režisierius Gintaras Varnas, kartu su Algirdu Knystautu  ir kitais bendraminčiais iš visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ (UG) Aplinkos ministerijai įteikęs to reikalaujančią peticiją. Peticija sukurta, kai kertant Kūjiškės mišką buvo sunaikintas retų žvirblinių pelėdžiukų lizdas.

„Mes perėjome feodalinį laikotarpį, kai mišką kirto vyžotas valstietis ir rąstus vežė ratais. Dabar giriose dirba specializuotos įmonės, kurios gavo bankų paskolas technikai, ir jei joms bus uždrausta dirbti pusę metų, sektorius žlugs“, – kiek kitaip į problemą žiūri Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas, įžvelgiantis ir artėjančių rinkimų žymę, kai pretendentai į Seimą populiarumo siekia bet kokia kaina.

Lauktų chaosas
„Medienos perdirbimo rinkoje tai sukeltų chaosą, nes pusę metų gyventi be žaliavos neįmanoma. Per pusmetį visos reikalingos medienos jiems niekas neparuoš“, – skėsčioja rankomis Sergejus Lavrenovas, miško kirtimo srityje besispecializuojančios UAB „Dzūkijos miškas“ (DM) generalinis direktorius. Jis neslepia, kad šiandien finansinė padėtis ir taip nėra pati geriausia, o jei būtų priimtas toks įstatymas, įmonei tai grėstų bankrotu. Dėl sumažėjusios medienos paklausos DM ir taip dirba tik puse pajėgumų.
„O kur pusę metų mes dėsime darbininkus, specializuotą techninką, kurios kitiems darbams panaudoti negalime. Miško pramonėje dirba dešimtys tūkstančių žmonių, ką jie veiks“, – piktinasi p. Gaižutis.

Pūti, parduoti
Režisierius tikina, kad, leisdama kirtimus, Lietuva pažeidžia ES direktyvas, saugančias gamtą ir retus paukščius. Pono Varno žiniomis, dauguma Europos šalių senbuvių šių nuostatų laikosi, nes „jie jau beveik neturi miškų ir ko kirsti“.
Anot jo, Lietuvoje įstatymų nesilaikoma. Pavyzdžiui, nekreipiama dėmesio į tai, kad reikalaujama apie plėšriojo paukščio lizdą palikti 100 ar 200 m apsauginę zoną, kirtėjai palieka plyną lauką. UG renka tokius faktus ir perduoda teisėsaugos institucijoms.

„Negi mes esame tokie turtingi, kad leistume supūti milijardams litų, nes medis negyvena amžinai. Juos reikia kirsti ir sodinti iš naujo, kad po šimto metų galėtų kirsti mūsų vaikai“, – prieštarauja p. Lavrenovas ir teigia nesuprantąs, kad dėl įvairiausių draudimų ir taip beveik ketvirtadalis miškų nenaudojama, o juose esanti mediena paprasčiausiai supūna.
Tokie argumentai neveikia UG atstovų.

„ES įstatymuose pirmenybė teikiama gamtos apsaugai, o ne ekonomikai. Direktyvos viršesnės už verslą. Čekija buvo jas pažeidusi, bet buvo priversti laikytis įstatymų“, – prieštarauja p. Varnas, jis įsitikinęs, kad laimės visuomeninis judėjimas.