Naujienos

* Miškų plotai kasmet padidėja 6,8 tūkst. ha

Miškų žemės plotas per penkerius metus didėjo vidutiniškai 6,8 tūkst. ha kasmet, medynų - vidutiniškai 6,2 tūkst. ha. Brandžių medynų plotai kasmet plečiasi vidutiniškai 3 tūkst. ha. Daugiausia didėja minkštųjų lapuočių medynų (3,6 tūkst. ha kasmet) plotų privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisei atkurti miškuose,- teigia Valstybinės miškotvarkos tarnybos vadovas prof. Andrius Kuliešis ir šios tarnybos specialistas  Gintaras Kulbokas 2008-07-14 dienraštyje "Lietuvos žinios" publikuojamame straipsnyje " Medienos plotai didėja, išteklių - nemažėja", remdamiesi 2003-2007 metų nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis.

Valstybinės reikšmės miškuose brandžių medynų plotas išlieka stabilus. Taigi visa ūkininkavimo sistema Lietuvos miškuose palanki miško plotui didėti. Sukaupti brandžių medynų ištekliai naudojami saikingai.

Medynų rūšinė sudėtis gali pasikeisti dėl iškirstų medynų atkūrimo ir dėl natūralaus augimo ar augančių medynų ugdymo. 2002-2007 metais plynai buvo iškirsta 88,1 tūkst. ha medynų, t. y. 17,6 tūkst. ha kasmet, daugiausia - eglynų, beržynų ir pušynų. Praktiškai visi jie buvo atkurti. Tiesa, kirtavietėse pušynų atsodinta gerokai mažiau (31 proc.) nei jų iškirsta, o eglynų - gerokai daugiau (29 proc.) nei iškirsta.

Valstybinės reikšmės miškuose iškirsta 46,5 tūkst. ha, atkurta miško žemėje - 52,2 tūkst. ha, t. y. 5,7 tūkst. ha daugiau nei iškirsta. Šis perteklius gautas atkūrus miškus miško aikštėse ir kitose mišku neapaugusiose žemėse.

"Laimi" beržynai

Ryškūs ir medynų vyraujančios rūšies pokyčiai auginant mišką. Didžiausi vyraujančių medžių rūšių pasikeitimai vyko pušynuose, eglynuose ir minkštųjų lapuočių medynuose. Dėl šių "mainų" pušynų plotai sumažėjo 6,3 tūkst. ha.

Daugiausia dėl medynų rūšinės sudėties kaitos "laimėjo" beržynai. Jų plotai per penkerius metus padidėjo beveik 5 procentus. Iš viso dėl plynųjų kirtimų, miškų atkūrimo ir ugdomųjų kirtimų per penkerius metus pušynų plotai sumažėjo 10,1 tūkst. ha, eglynų padidėjo 12,5, beržynų - 11,1, juodalksnynų - 5,5, drebulynų - 4,2 tūkst. ha.

Medynų plotai keitėsi ir dėl kitų priežasčių. Didžiausią įtaką medynų plotų didėjimui turėjo 27 tūkst. ha miškų, įveistų ar savaime išaugusių ne miške, ir 13,2 tūkst. ha miškų, papildomai identifikuotų inventorizacijos metu.

Kietųjų lapuočių medynų plotas per penkerius metus sumažėjo 8,5 tūkst. ha.

Medienos tūris didėja.

Didėjantys medynų plotai tiesiogiai lėmė ir medienos tūrio didėjimą. Per penkerius metus jis padidėjo nuo 453,4 iki 466,7 mln. kub. m. Pavydėtina pusiausvyra tarp privačių (rezervuotų) ir valstybinės reikšmės miškuose augančių medžių medienos tūrio. Jie vienodai keitėsi nuo 226-227 (2002 m.) iki 233 mln. kub. m (2007 m.).

Nors bendras medienos tūris didėjo, vidutinis tūris liko stabilus. Tai rodo prieaugio ir pagrindinių kirtimų pusiausvyrą - iškertamos medienos tūris atkuriamas paliktų augti ir atkurtų medynų prieaugiu.

Ši pusiausvyra nevienoda atskirų medžių rūšių medynuose. Didžiausias teigiamas vidutinio tūrio pokytis užfiksuotas neintensyviai pagrindiniais kirtimais kertamuose pušynuose ir juodalksnynuose.

Labiausiai vidutinis tūris mažėja intensyviausiai pagrindiniais kirtimais kertamuose drebulynuose, eglynuose ir beržynuose.

Brandžių medynų medienos tūris stabilus visuose miškuose. Privačių ir rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų brandžių medynų medienos tūris kinta grąžinant miškus. Medienos tūris privačiuose miškuose didėja grąžinant vis geresnius medynus ir pasiliekant vis prastesnius, o rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti - mažėja.