Naujienos

Regioninė Lietuvos spauda mirga skelbimais apie parduodamą gerokai pigesnę medieną. Jos kaina palyginti su prieš metus buvusia - krito trečdaliu, skelbia dienraštis "Vakaro žinios". Dienraščio žurnalistė Virginija GRIGALIŪNIENĖ nagrinėja temą dėl medienos rinkoje besiklostančios situacijos priežasčių,  įvertinant galimus pasikeitimus ir tendencijas.  Kai kurios straipsnyje cituojamų pašnekovų mintys apie urėdijas ir privačius miškus daugiau nei stebina. Jau susilaukėme paklausimų miško savininkų, besiteiraujančių dėl straipsnyje išsakytų minčių: ar tai sąmoningas visuomenės dezinformavima, gal- populizmas ar tiesiog aklas neišmanymas? Kviečiame susipažinti su straipsniu " Krizė įveikė medienos kainą" , publikuojamu 2008-07-10 ir pasidaryti atitinkamas išvadas patiems .

***************************************

Miškų kirtimai stoja

Šiemet staiga sustojęs nekilnojamojo turto statybų bumas negalėjo neatsiliepti medienos gavėjams ir perdirbėjams: ėmus mažėti medienos paklausai, pradėjo kristi ir jos kainos. Miškuose stabdomi kirtimai, medienos rinkoje jaučiamas sąstingis.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko Algio Gaižučio teigimu, mediena atpigo dėl daugelio priežasčių.

"Tokios didelės kainos, kokios buvo pernai, ilgai išsilaikyti negalėjo, nes ekonomikoje viskas vyksta cikliškai, - dėstė jis. - Pernai, pavyzdžiui, popiermedžio kainą iškėlė skandinavai, be to, visu tempu vyko statybos. Šiuo metu statybos sustojo, eksportas į Skandinaviją sumenko."

Be šių priežasčių, anot A.Gaižučio, medienos pigimui turėjo įtakos ir didelė krizė JAV, ji esą negalėjo neatsiliepti ir Lietuvai; taip pat - kone per visą Europą prašvilpę uraganai.

"Švediją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją ir kitas šalis nusiaubė stichinės nelaimės, per jas daug miško plotų buvo suniokota, todėl reikia susitvarkyti, apdoroti savo medieną", - aiškino A.Gaižutis.

Laikinos problemos

Pirmininkas tikino, kad smarkiai pinga tik prastesnės kokybės - spygliuočių - mediena. Dėl to kai kurios spygliuočius apdorojančios lentpjūvės net turėjo stabdyti veiklą. Kita vertus, tokios medienos prigrūsti ir Europos šalių sandėliai. O kokybiški ąžuolo ir beržo rąstai, anot A.Gaižučio, ne pinga, o net brangsta.

Tačiau, jo įsitikinimu, tokia padėtis medienos rinkoje - laikina.

"Jei žvelgtume į kelerių metų perspektyvą, medienos paklausa pasaulyje didės, - teigė jis. - Mat pagal bendrąją Europos šalių energetikos strategiją, medienos paklausa augs, be to, jos poreikis didėja Kinijoje ir Indijoje, šiose šalyse justi didžiulis medienos deficitas. Taigi tos šalys, kurios orientuosis į medienos produktų gamybą, ateityje uždirbs gražius pinigus."

ES apygarda

Parlamentaras Julius VESELKA prognozuoja, kad ateityje miškų kirtimas liausis, nes nebeliks miškų.

"Taip, Lietuvoje dėl verslo yra didelių bėdų. Miškų resursai labai riboti, bet vis tiek medieną vežame į užsienį. Po to perkame iš mūsų medienos svetur pagamintus produktus. Nesąmonė. Kaip ir Seime, taip ir versle visi galvoja tik ta diena. Tuoj nebebus ką kirsti. Kur dingo mąstantys lietuviai?" - sakė J.Veselka.

Anot jo, politikai neturi jokių galių išgelbėti Lietuvos miškus.

"Mes esame imperijos, vadinamos ES, apygarda. Net didesnių muitų išvežamai medienai nustatyti negalime, nes jų dydį, kaip ir viską, nurodo Briuselis", - piktinosi J.Veselka.

Tikslas - naikinti

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto BRAZIULIIO nuomone, teiginiai apie įmonėms gresiančius bankrotus gali būti susiję su ketinimais sunaikinti miškų urėdijas.

"Čia ta krizė gali būti dirbtinai sukelta - kad "subankrotintų" valstybines miškų urėdijas, kurios tik ir rūpinasi miško atsodinimu, priežiūra, infrastruktūra ir taip toliau, - svarstė jis. - Kai valstybinės įmonės bankrutuos, tada privatininkai atsigriebs."

Pasak R.Braziulio, blogiausia, kad užaugintą mišką atsiėmusiems savininkams terūpi kaip jį greičiau iškirsti ir parduoti. Niekas jų nekontroliuoja, neskaičiuoja, kiek iškertama. Apie miško atsodinimą, sanitarinę priežiūrą, kelių remontą privačiuose plotuose net nekalbama.