Naujienos

* Valstybės dienos proga Prezidentas V.Adamkus apdovanojo ketvertą miškininkų

Šaltinis: www.gmu.lt
2008-07-09

   Šiųmetę Valstybės dieną ilgai prisimins ketvertas šalies miškininkų: jų nuopelnai buvo pažymėti valstybės apdovanojimais, kuriuos liepos šeštąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną - įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
   „Jūsų ir Jūsų artimųjų poelgiai, darbai, kūryba – viskas yra tarnystė savo šaliai, paženklinta drąsos ir laisvės ženklu“, - sakė Lietuvos Prezidentas.

 
Apdovanotieji miškininkai – J.Leika, L.Kairiūkštis, Z.Truskauskas ir V.Kungys.

   Už didelį indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti bei aktyvią visuomeninę veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą miškininkui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui Leonardui Kairiūkščiui šalies vadovas V.Adamkus įteikė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžių.
   L.Kairiūkštis - Lietuvos mokslo premijos 1971 m. ir 2004 m. laureatas, 1978 metais jam įteiktas Garbės ženklo ordinas. Šis garsus miškininkas yra ir Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų, Petro (Rusija) mokslų ir menų akademijų užsienio narys.
   1952 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪU) Miškų fakultetą ir įgijęs miškų ūkio inžinieriaus specialybę, L.Kairiūkštis iki 1984 m. dirbo Lietuvos miškų institute sektoriaus vadovu, direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (1957–1970 m.), instituto direktoriumi (1970–1984 ir 1988–1992 m.). 1972 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1972–1984 m. Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas-sekretorius. L. Kairiūkštis 1984–1987 m. buvo Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (Laksemburgas, Austrija) Gamtinės aplinkos programos vadovo pavaduotojas, 1992–1997 m. – Lietuvos miškų instituto laboratorijos vedėjas, pirmosios Lietuvos valstybinės mokslo programos „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“ (ECOSLIT, 1992–1997m.) vadovas, 1992 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas, 1997–1999 m. – Lietuvos miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
   Akademikui vadovaujant sukurta vientisa produktyvių mišrių medynų formavimo sistema, originali produktyvių medynų etalonų sudarymo teorija, jam dalyvaujant sudaryti grynų ir mišrių eglynų, ąžuolynų, uosynų, beržynų ir drebulynų produktyvių medynų etalonų modeliai ir tikslinės programos jiems formuoti. Parengta daug siūlymų, kurie plačiai naudojami miškų ūkyje formuojant, ugdant ir neplynai kertant miškus. Svarbūs akademiko ekologijos krypties darbai. Jam vadovaujant atlikti dendroklimatologiniai tyrimai padėjo išryškinti praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus ir parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modelius. Atmosferos oro teršimo įtakos miškų degradacijai tyrimai bei regioninio miškų stebėsenos mokslinių pagrindų parengimas padėjo atskleisti ankstyvosios miško ekosistemos pokyčių diagnostikos galimybes ir pažinti gyvenamosios aplinkos ekologines sąlygas.
   Akad. L. Kairiūkštis parengė 25 monografijas, iš jų 9 užsienio kalbomis (19 su bendraautoriais), parašė per 650 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė kelis šimtus pranešimų šalies, užsienio ir tarptautiniuose renginiuose. Akademikas buvo per 30 doktorantų vadovas, dirbo pedagoginį darbą Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Akademiko mokslinė miškotyros veikla įvertinta Lietuvos valstybine premija (1971 ir 2004 m.), tarptautine V. L. Pfeilo premija (1992 m.) bei įvairiais medaliais. 2004–2005 m. buvo Aplinkos ministerijos kolegijos, dabar – ministerijos Konsultacinės tarybos narys.
   Akademikas kompetentingai atstovauja Lietuvos mokslui Europoje - dalyvauja Pasaulio mokslininkų federacijos Nuolatinės stebėsenos komitetų „Vystymosi ribos“ ir „Klimato kaita“ veikloje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas, 1991–2005 m. UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pirmininkas. Akademikas nuo 2007 m. yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys.
   Dabar akad. L. Kairiūkštis atstovauja Lietuvos mokslų akademijai sprendžiant daugelį su ekologija bei miškininkyste susijusių problemų Lietuvoje ir užsienyje.
   Akad. L. Kairiūkštis yra visuomeninės šviečiamosios organizacijos Consilia Academica „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ vienas kūrėjų ir jos tarybos pirmininkas. Akademiko iniciatyva 2005–2006 m. šalyje organizuoti konferencijų ciklai Lietuvos valstybės ir tautos gyvybinių galių stiprinimo ir savo krašto patrauklumo didinimo klausimais pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį. Trečiojo etapo baigiamoji konferencija 2007 m. vyko Lietuvos Respublikos Seime dalyvaujant Seimo, Lietuvos mokslų akademijos nariams, apskričių viršininkams, mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų vadovams.

   Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotojui Zdislovui Truskauskui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. Z.Truskauskas 1966 metais baigė Kauno miškų technikumą, 1979 m. - Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą. Miškų žinyboje dirba nuo 1966 m. 1966 m. - 1969 m. dirbo Lietuvos miškotvarkos įmonėje „Miško projektas“ techniku, 1969 m. -  1971 m. Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje Darbo mokslinio organizavimo ir ekonominių tyrimų laboratorijoje ekonomistu, 1971 m. – 1973 m. tarnavo armijoje. 1974 m. dirbo Eksperimentinio projektavimo, konstravimo ir technologijos biuro vyresniuoju inžinieriumi, nuo 1974 m. iki 1991 m. - Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, vadovaujančiu inžinieriumi, 1991 m. - 1993 m. -  Kadrų, darbo organizavimo ir darbo užmokesčio skyriaus viršininku, 1993 m. - 1994 m. - miškų ūkio ministro  pavaduotoju,  1994 m. - 1997 m. Miškų ūkio ministerijos sekretoriumi. Panaikinus Miškų ūkio ministeriją, Z.Truskauskas 1997 m. paskirtas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju, nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. - aplinkos viceministru, nuo 2008 m. vasario mėn. - Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju.
   Zdislovas Truskauskas, dirbdamas Miškų ūkio ministerijos ministro pavaduotoju, vėliau – ministerijos sekretoriumi ir Generalinėje miškų urėdijoje generalinio miškų urėdo pavaduotoju, aktyviai dalyvauja stiprinant Lietuvos valstybingumą ir ekonominį stabilumą. Aktyviai dalyvavo rengiant pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos miškų ūkio vystymo politiką ir strategiją – Miškų įstatymą ir jo pakeitimo įstatymą bei poįstatyminius aktus, reglamentuojančius Lietuvos miškų ūkio politikos ir strategijos įgyvendinimą. Z.Truskauskas įnešė didelį asmeninį indėlį, kad valstybinių miškų sistema išlaikė stabilumą ir pasiekė žymių ekonominių rezultatų. Z.Truskauskui dirbant generalinio miškų urėdo pavaduotoju buvo sėkmingai įgyvendintas miškų ūkio teisės aktų adaptavimas stojant į Europos Sąjungą. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys ūkininkavimą miškuose, atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.  Z.Truskauskas koordinuoja miškų urėdijų ekonominius ir finansinius klausimus. Valstybės įmonės miškų urėdijos dirba pelningai, todėl  40 mln. litų skirta miškų atkūrimui ir apsaugai.  
   Z.Truskauskas aktyviai dalyvavo ir dalyvauja visuomeninėje veikloje. Šiuo metu jis yra Lietuvos miškininkų sąjungos Prezidiumo narys, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos kolegijos narys, leidinio „Lietuvos miškininkai“ redaktorių tarybos narys.
   Z.Truskauskui 2002 m. pareikšta Lietuvos Respublikos Prezidento padėka.  

     VĮ Panevėžio miškų urėdijos Krekenavos girininkijos girininkui Jonui Leikai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
J.Leika 1978 m. baigęs Kauno A. Kvedaro miškų technikumą pradėjo dirbti Panevėžio miškų ūkio gamybinio susivienijimo Vadoklių girininkijoje, tais pačiais metais buvo pašauktas į armiją. 1980 m., grįžęs iš armijos, dirbo  Krekenavos girininkijoje vyr.techniku - miškininku, girininko pavaduotoju. 1982 m. pradėjo neakivaizdžiai mokytis Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete, kurį baigęs 1989 m. įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 1998 m. sausio mėn. paskirtas Panevėžio miškų urėdijos Krekenavos girininkijos girininku, kur tebedirba ir šiuo metu.
Jonas Leika dirbdamas Krekenavos girininkijoje pasiekė gerų rezultatų, domisi  miškininkystės naujovėmis, jų pritaikymu praktikoje, rūpinasi miškų puoselėjimu. Girininkijos vykdomi darbai įvertinti tik gerai. Girininkijoje aukšti miškininkystės pasiekimai, puikiai išugdyti medynai, geri miško želdiniai, suremontuota kelios dešimtys kilometrų miško kelių. Jo iniciatyva buvo sulaikytas ne vienas brakonierius ir miško vagis. Išplėtus girininkijos funkcijas ir prijungus prie girininkijos stumbryną, daug dėmesio skyrė jo rekonstrukcijai, rekreacinių statinių stumbryno lankytojams įrengimui, aplinkos sutvarkymui. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti šiuos įspūdingo dydžio žvėris - stumbrus.  J. Leika pasižymi kaip sumanus, energingas, darbštus specialistas, geras gamybos organizatorius.
    J.Leika suprojektavo, įrengė ir prižiūri greta girininkijos prasidedantį pažintinį „Girinio taką“, globoja jaunųjų miško bičiulių būrelį. Puoselėdamas krašto grožį, kartu su jaunaisiais miško bičiuliais organizuoja tradicinėmis tapusias Miško dienas.
   J. Leikai  2006 m. suteikta III kvalifikacinė girininko klasė.

   VĮ Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos eiguliui Vaclovui Kungiui Prezidentas V.Adamkus įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Šiuo apdovanojimu 47-erių metų telšiškis V.Kungys pagerbtas už tai, jog praėjusių metų gruodžio 23-iąją Alsėdžių ežere, esančiame Paežerės kaime, ant Alsėdžių ir Paukštakių seniūnijų ribos, išgelbėjo tris skendusius plungiškius žvejus.
   Kaip pasakojo telšiškis, gruodžio 23-iąją, sekmadienį, jis, išplaukęs medine valtimi, žvejojo Alsėdžių ežere. Apie vidurdienį varikliu varoma metaline valtimi prie jo priplaukė trys vyrai. Pastarieji pasiteiravo, kaip sekasi žvejyba ir nuplaukė tolyn.
   Po kurio laiko, išgirdęs, jog užgeso anos valties variklis, V. Kungys atsisuko pažiūrėti. Kaip tik tuo momentu metalinė valtis vertėsi, žmonės krito į vandenį. V.Kungys metė meškerę ir kuo skubiau yrėsi link nelaimėlių, iki kurių buvo koks 100 metrų. Pasiekęs skęstančiuosius, vienam iš jų padėjo įsiropšti į savo valtį, tačiau kiti du liko vandenyje. Anot telšiškio, įkelti kitų dviejų jis negalėjo - nebūtų atlaikiusi valtis.
Kaip pasakojo gelbėtojas, vienas iš likusiųjų vandenyje turėjo gelbėjimo liemenę ir jautėsi visai neblogai, kito būklė buvo prasta - jis netgi sąmonę buvo praradęs. „Aš tą žmogų kilstelėjau į viršų, o jo draugas ėmė pūsti jam orą. Tuomet žmogelis atsigavo, bet įkelti į valtį jo nepajėgėme", - kalbėjo V. Kungys.
   Atgaivinę žmogų, V.Kungio valtimi ėmė irtis link kranto. Iki jo buvo apie 100-150 metrų. Irtis buvo labai sunku, mat kartu reikėjo temptis ir du vandenyje likusius žmones. „Kai pasiekėme krantą, nubėgau į artimiausią sodybą kviesti pagalbos. Tiesa, dar prieš tai, vos išvydęs apvirtusią valtį, paskambinau numeriu 112 ir pranešiau apie įvykusią nelaimę", - pasakojo girininkas.
   Netrukus prie Alsėdžių ežero atvyko alsėdiškiai ugniagesiai, tuoj pat prisistatė ir Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, greitoji medicinos pagalba. Visi trys plungiškiai - 37-erių Vitalijus, 42-ejų Romualdas ir prisistatyti nepanoręs vyras - buvo išvežti į ligoninę. Dviem iš jų pakako medikų apžiūros, o trečiasis dėl kūno atšalimo buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Išvežus nukentėjusiuosius, V. Kungys kartu su vienu gaisrininku grįžo į ežerą partempti apvirtusios valties ir variklio. 
   Nuo 1991 metų girininku dirbantis telšiškis prižiūri kaip tik tuos miškus, kur yra Alsėdžių ežeras. Vyriškis sakė puikiai pažįstąs tas vietas, o žvejoti čia atvažiuojąs kone kiekvieną savaitgalį. Akis į akį susidūręs su nelaime, V. Kungys sakė ne juokais išsigandęs - juk tie žmonės galėjo ir nuskęsti, ir mirtinai sušalti. Laimei, telšiškis nesutriko. Jo dėka išsaugotos trijų žmonių gyvybės.
   Ar pastarieji bent padėkojo savo gelbėtojui? „Taip, kitą dieną jie man skambino ir sakė esantys dėkingi. Tiesa, aš ypatingų savo nuopelnų nematau - jie patys labai stengėsi vienas kitam padėti", - kalbėjo pavojaus nepabūgęs vyras.
V.Kungys gimė 1960 m. Plungės rajono Rotinėnų kaime, 2005 metais baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Telšių miškų urėdijoje dirba nuo 1991 m. rugsėjo.