Trečiajame Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdyje, vykusiame 2008-06-13, buvo apsvarstyta ir patvirtinta programos 2007 metų pažangos ataskaita. Komiteto nariai taip pat nagrinėjo siūlomus programos pakeitimus, dėl kurių šiais metais bus kreiptasi į Europos Komisiją.
Posėdyje dalyvavo LMSA pirmininkas Algis Gaižutis ir LMSA pirmininko pavaduotojas Vidmantas Jusas.
Komitetas nusprendė, kad Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pasiūlymus, kurių pateikta labai daug, nagrinės atskiras, specialiai tai sričiai sudaromas komitetas ES paramos miškų ūkiui klausimams spręsti
 |  |
 |  |
Patvirtinta metų pažangos ataskaita
Programos pažanga nagrinėjama remiantis produkto, rezultato rodikliais (stebėsena), vertinant pasiūlymus dėl esminių programos keitimų. Stebėsenos ir vertinimo tikslas – analizuoti ir tobulinti programą, siekiant didinti paramos veiksmingumą, efektyvumą, naudingumą ir tęstinumą. Kasmetinė metų pažangos ataskaita Europos Komisijai turi būti pateikta iki birželio 30 d.
Prof. K.Prunskienė, apžvelgusi bendrą Lietuvos socialinę ekonominę situaciją ir jos įtaką programos įgyvendinimui, informavo, kad pernai žemės ūkio produkcijos sukurta už 7 mlrd. Lt, t.y. 26 proc. daugiau negu 2006 m. Tiesioginės užsienio investicijos į žemės ūkio sektoriaus priminę gamybą, palyginti su kitais sektoriais, visada buvo pakankamai mažos, tačiau 2007 m. jos išaugo apie 13 proc., o žemdirbių pajamų augimas buvo didesnis už resursų ir žaliavų kainų augimą. Pernai pirmą kartą sektoriaus augimas aplenkė šalies BVP augimo tempus – kartu su maisto pramone, žemės ūkio sektorius artėja prie 10 proc. BVP. Ministrė ypač akcentavo didelį eksporto augimą: per pastaruosius 3–4 metus eksportas išaugo daugiau kaip pustrečio karto ir siekia 7,4 proc. Du trečdaliai produkcijos eksportuojama į ES vidaus rinką, o tai rodo, kad Lietuva sugeba konkuruoti toje rinkoje. Kalbėdama apie ekonominę socialinę situaciją, ministrė ne kartą pabrėžė, kad ji buvo pozityvi ir padėjo įgyvendinant programą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta įgyvendinti 26 priemones pagal 5 kryptis. 2007 m. kartu su daugeliu kitų reikalingų teisės aktų buvo patvirtintos ir 16 priemonių įgyvendinimo taisyklės, 12 iš jų pradėtas ir paraiškų rinkimas.
2007 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo beveik 110 tūkst. paraiškų, o prašoma paramos suma siekė daugiau kaip 175 mln. eurų. Pernai pareiškėjams buvo išmokėta 27,65 mln. eurų. Kalbant apie programos finansinį įgyvendinimą, pabrėžta, kad 2007 ir 2008 metams skirtos lėšos sujungtos, tad dėl lėšų įsisavinimo problemų kilti tikrai neturėtų. Kaip pagrindinius veiksnius, padariusius įtaką programos pažangos tempams, Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė įvardijo vienu metu paskelbtus kvietimus teikti paraiškas, kas vėliau apsunkino vertinimo procesą, taip pat dėl nekokybiškai užpildytų paraiškų, nepateiktų visų būtinų dokumentų, netinkamai parengtų verslo planų užsitęsusį paraiškų administravimo procesą. Planuojama paraiškų surinkimo terminus nustatyti taip, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros apkrovimas būtų paskirstytas tolygiai.
Posėdžio metu buvo diskutuota, kokie papildomi rodikliai galėtų atspindėti programos įgyvendinimą, ir rodytų, kokį efektą duoda teikiama parama. Komiteto nariai pasiūlė ne vieną naują idėją, taip pat prašė papildyti tas ataskaitos dalis, kurioms reikia daugiau informacijos apie pažangą ir esamą būklę. Ataskaitos rengėjai užtikrino, kad, prieš teikiant ataskaitą Europos Komisijai, ji bus pakoreguota pagal gautas pastabas. Stebėsenos komiteto nariai, teigiamai įvertinę posėdyje pristatytą pažangos ataskaitos projektą, nutarė jį patvirtinti.
Diskutuota dėl programos pakeitimų
Visos ES šalys narės, norėdamos pakeisti savo kaimo plėtros programas, gali kreiptis į Europos Komisiją. Pakeitimų grupės yra trys. Pirmoji – tai patys rimčiausi pakeitimai, kai per vienerius kalendorinius metus tarp krypčių perskirstoma daugiau kaip 1 proc. visam laikotarpiui skiriamų lėšų, kai keičiamas įnašo Europos žemės ūkio fondui dydis, kai pasikeičia įnašas į tą fondą, kai pasikeičia reikalavimai paramai pagal bendros rinkos organizavimo priemones. Kitų pakeitimų grupė yra skirta šalims, kurios turi kelias regionines kaimo plėtros programas. Trečiosios grupės pakeitimai – lėšų perskirstymas pagal priemones kryptyje, nefinansiniai pakeitimai įtraukiant naujas priemones – Europos Komisijai pateikiami ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus.
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, visi Lietuvos žemės ūkio ir kitų ministerijų, socialinių partnerių siūlomi KPP pakeitimai patenka į trečiąją grupę. Iš viso yra pateikta daugiau kaip 170 pasiūlymų.
Visi gauti pasiūlymai buvo suskirstyti į techninio pobūdžio ir esminius. „Pirmieji susiję su bendrųjų apibrėžimų ir priemonių aprašymų patikslinimu. Pastebėjome, kad gal ne visus reikėtų EK siųsti, nes juos būtų galima įdėti į priemonių įgyvendinimo taisykles“, - sakė siūlomus pakeitimus pristačiusi J.Stakėnienė. Komiteto nariai diskutavo dėl „atnaujinimo investicijų“, „miško“, „įmonės partnerės“, „tradicinių amatų“, „stovyklavietės“ sąvokų, tinkamų finansuoti išlaidų, veiklos įvairinimo sričių, pirmumo reikalavimų, koreguojamų takoskyrų, paramos intensyvumo ir kt.
Esminiai pakeitimai – tai bendrieji apibrėžimai, bendrosios nuostatos, išmokų keitimas, naujų priemonių įtraukimas, priemonių aprašymų keitimas. Komitete buvo svarstomos pastabos, susiję su kriterijų klasifikavimu; numatyta daugiau remti bitininkystę; aptartas paramos paveldėjimas ir teisių perėmimas; pasiūlyta lanksčiau taikyti reikalavimo draustis formuluotę natūriniams ūkimas; numatyta padidinti paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“; pasiūlyta indeksuoti miškų aplinkosaugos išmokas; pritarta, kad būtų padidintas finansavimas tradicinių amatų kūrimui; nagrinėti pasiūlymai, susiję su pieno kvotomis, išsilavinimu, gyvulių ir paukščių aukcionu ir kt. Komitetas nusprendė, kad Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pasiūlymus, kurių pateikta labai daug, nagrinės atskiras, specialiai tai sričiai sudarytas komitetas ES paramos miškų ūkiui klausimams spręsti , nes aplinkosaugos sritis yra labai jautri ir svarbi.
Posėdyje dalyvavęs EK atstovas L.Bodesquin padėkojo už atliktą didelį darbą ir teigė esąs nustebintas tokios pakeitimų gausos. Jo nuomone, tai gana apsunkina programos įgyvendinimą. „Turite ypač atkreipti dėmesį į tai, kad potencialus gavėjas privalo žinoti visus jam keliamus reikalavimus“, - pabrėžė EK atstovas.
