Naujienos
* Panevėžio raj. gyventojai siūlo naikinti jokios naudos neduodančią įstaigą- Krekenavos RP
Per šešiolika Krekenavos regioninio parko egzistavimo metų sulaukę tik veiklos suvaržymų, žmonės pareikalavo ne naujus planus svarstyti, o čia pat padaryti galą naudos neduodančios įstaigos egzistavimui.
Koreguoja ribas
Naujojo Krekenavos regioninio parko ribų sprendinius pristatęs Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras buvo priverstas pripažinti, kad 1992 metais, kai parkas buvo kuriamas, niekas Lietuvoje dar negalvojo nei apie didelius ūkius, nei apie Europos Sąjungos paramą.
„Gyvenimas keičiasi, todėl dabar atėjo laikas peržiūrėti Krekenavos regioninio parko ribas, išbraukti ne tokius vertingus objektus, įtraukti reikiamus saugoti“, – aiškino V.Bezaras.
Bene pirmieji prieš gyvenimą ūkinės veiklos zonoje sukilo upytiečiai. Jų iniciatyva jau davė realios naudos – naujajame plane Upytė jau įvardyta kaip jokių vertingų paveldo objekto neturinti gyvenvietė ir jos siūloma nebepriskirti Krekenavos regioninio parko teritorijai. Joje liks tik Čičinsko kalnas su apsaugos zona.
Iki šiol parko teritorijoje buvo beveik visas Krekenavos miestelis. Dabar siūloma išbraukti vakarinę ir šiaurinę jo dalį. Į parką ketinama įtraukti Paberžės kraštovaizdžio draustinį, Bakainių piliakalnį, dalį Surviliškio Kėdainių rajone.
Pasigedo informacijos
Pirmoji alyvos į ugnį šliūkštelėjo Krekenavos bendruomenės „Žėlupė“ pirmininkė Stanislava Glemžienė. Ji išdrįso viešai suabejoti regioninio parko reikalingumu ir jo direkcijos geranoriškumu.
„Planas parengtas be žmonių žinios, niekas mūsų neatsiklausė, ar mes norime gyventi regioniniame parke, ne kartą teko susidurti su direkcijos negeranoriškumu, – kritikos negailėjo moteris. – Įteikiame krekenaviečių parašus – žmonės pasisako prieš regioninį parką.“
Plano rengėjai sulaukė priekaištų ir dėl prasto visuomenės informavimo. Gyventojai tikino apie rengiamą naują regioninio parko planą išgirdę tik pamatę skelbimus apie jo svarstymą. Parko direktorė Alma Kavaliauskienė pasiteisino, kad informacija apie tai buvo platinama tiksliai pagal įstatymus – internete ir rajono laikraštyje.
„Kur kaimo žmogui rasti internetą, – pyko susirinkusieji. – O „Tėvynė“ išeina gal du kartus per mėnesį. Gal kokiame užuojautų skyrelyje ir buvo išspausdinta.“
Kategoriškai nesutinka
Šimtą parašų surinko Kėdainių rajone esančio Užupės kaimo bendruomenė. Atidžiai susipažinę su Krekenavos regioninio parko reglamentu, užupiečiai nusprendė, kad jų kaimo nei istorija, nei gamta, nei kultūra nėra išskirtinės, todėl nenori būti įjungiami parką.
„Kategoriškai nesutinkame gyventi regioninio parko teritorijoje, – sakė parašus atvežusi Užupės bendruomenės pirmininkė Dalia Andrijauskienė. – Tikimės, kad gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kur atsižvelgiama ir į žmonių norus. Kaip bus, pamatysime.“ Argumentus, kad šalia Užupės yra Bakainių piliakalnis, kurį esą saugos Krekenavos regioninis parkas, užupiečiai atrėmė labai lengvai.
„Bakainių piliakalnis tvarkomas gražiausiai regione, tačiau tai ne parko nuopelnas, – patikino bendruomenės pirmininkė. – Nuo 1992 metų čia nesame matę nė vieno parko darbuotojo, nejaučiame jokios jų vykdomos veiklos.“ Iš salės iškart atskriejo replika, kad kai objektai sutvarkyti, juos labai lengva įtraukti į saugomų teritoriją.
Europos neišsigando
„Ar kas nors gali konkrečiai pasakyti, ką nuveikė regioninis parkas? – klausė Krekenavos aktyvo atstovė Aldona Juozapaitienė. – Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus?
Nesibaiminkit dėl to, iki šiol išsaugojome, saugosime ir toliau. Išnagrinėjome regioninio parko planą, tačiau mūsų - žmonių, jame nėra. Kas leido skirstyti Krekenavos žmones į vertus ir nevertus būti saugomose teritorijose? Galvojot, kad ateis penkiolika diedukų ir bobučių, gražiai pakalbėsit, tuo ir baigsis? Taip nebus – mes nesutinkame gyventi rezervate. Kur šuo pakastas – kam reikia tokių nieko nedirbančių, tik žmonių veiklą trukdančių įstaigų.“
Krekenavietis rajono Tarybos narys Jonas Kaušakys prisiminė 1992 metais balsavęs už Krekenavos regioninio parko steigimą, tačiau jeigu reikėtų rinktis dabar, politikas sako už jį rankos nebekeltų.
„Tada buvo tikinama, kad nebus jokių statybos apribojimų, o dabar matome, kad išėjo kitaip, – piktinosi J.Kaušakys. – Krekenava ne tik gražus, bet ir agrarinis kraštas, todėl ribojimai ūkininkams plėstis nesuvokiami sveiku protu.“
Siūlė nutraukti veiklą
Su regioninio parko reglamento trukdymais susiduria ir vieno iš didžiausių rajono ūkių savininkas Saulius Račkauskas. Pagal naujajame plane numatytą reglamentą ūkininkui leidžiama užstatyti 2000 kvadratinių metrų plotą.
„Jau dabar turiu užstatęs dvigubai daugiau. Ką man daryti – pusę statinių nugriauti? – dėstė S.Račkauskas. – Mano kartu su tėčiu sodintas parkas išpuoselėtas, o jūsų teritorijoje dilgėlės iki kaklo. Susiruošęs plėstis iš visų įstaigų gaunu leidimus ir atsakymus, tik iš regioninio parko – ne“.
Šalia Krekenavos gyvenantis Stanislovas Budavičius patikino 1992 metais vienintelis iš tuometės rajono Tarybos narių balsavęs prieš regioninio parko kūrimą. Jis pasiūlė susirinkusiesiems pasielgti ryžtingai ir čia pat surašyti raštą, kad regioninio parko veikla nutraukiama.
„Padarykim galą šiai nereikalingai įstaigai. Jei ne – siūlau visiems išeiti iš susirinkimo, – be užuolankų kalbėjo S.Budavičius. – Prireikus nukirsti medį, leidimą gauni po metų. O nuėjus parko direkcija siunčia velniop.“
Inicijuos panaikinimą
Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio kalba krekenaviečiams suteikė vilties ir buvo palydėta audringų plojimų. Pasak mero, jei regioninis parkas būtų davęs tokios naudos, kokios tikėjosi žmonės, dabar netektų dalyvauti tokiose skausmingose diskusijose.
„Krekenava nuostabi vieta, tačiau tikrai neteisinga, kad ji prilyginama Kuršių nerijai, – įsitikinęs P.Žagunis. – Kai Čiūrų kaime trys močiutės negali pasidalyti žemės, nes negalima dalyti sklypų, o Upytėje mirusių tėvų vaikai dėl tos pačios priežasties negali susitvarkyti palikimo, tokiai tvarkai negaliu pritarti.
O kiek kartų teko spręsti ūkininko Valikonio problemas, kai jis savo senelio savanorio žemėje negalėjo statyti modernaus pieno ūkio pastatų. Prisimenu, kartą neiškentę pasiūliau ūkį nukelti 50 metrų į šalį, jei kitaip duoti leidimų neišeina.“
Artimiausiame rajono Tarybos posėdyje bus svarstomas Krekenavos regioniniame parke gyvenančių žmonių prašymas inicijuoti regioninio parko panaikinimą. „Kreipsimės į Aplinkos ministeriją, kad Krekenavos regioninio parko statusas būtų panaikintas“, – pažadėjo rajono meras.
