Naujienos
* Grybų verslas traukiasi iš Dzūkijos
 |
Dzūkijos miškuose jau rasta pirmųjų šiųmečių voveraičių.Tačiau iš grybų pinigus iki šiol krovęsi šio regiono gyventojai šiuo metu nėra tikri dėl savo ateities.Mat Lietuvoje kasmet jų superkama vis mažiau.
Grybus apdorojančios ir eksportuojančios šalies įmonės dairosi į Rytus: ten ne tik pigesni patys grybai, bet ir darbo jėga bei kitos sąnaudos. Pastarosios bendrovių vadovams kelia nerima netgi labiau nei artėjančio sezono grybų kainos, apie kurias kol kas galima nebent burti iš kavos tirščių.
Senbuvis nutarė trauktis. Apie pasitraukimą iš grybų verslo pirmasis prabilo vienas jo pradininkų – Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas, vadovaujantis bendrovei „Hesona“. Ši įmonė ateinantį sezoną neplanuoja supirkinėti grybų Lietuvoje ar gabenti juos iš kitų valstybių.„Buvau vienas pirmųjų šiame versle, neskaitant sovietų valdžios, vienas pirmųjų ir traukiuosi. Užteks man ir sraigių perdirbimo. Iš grybų dabar jokios naudos: vos sugebame išvengti nuostolių, tad net neapsimoka dirbti“, – paaiškino V.Malinauskas.
Šiurpina didelės kainos. Pasak „Hesonos“ vadovo, pastaraisiais metais nebeįmanoma už normalią kainą nusipirkti nei grybų, nei uogų. Ir ne tiktai Lietuvoje – šios gėrybės brangsta ir Rusijoje bei Ukrainoje. „Tose šalyse pernai bankrutavo daugybė supirkimu užsiėmusių bendrovių. Ir dėl labai paprastos priežasties: rungdamosi tarpusavyje, jos mokėjo didžiulius pinigus už grybus. O kai atėjo laikas parduoti, niekas už tokią kainą nepirko. Teko iškišti po puse euro už kilogramą mažiau negu pirkta, o tai – grynas nuostolis“, – aiškino V.Malinauskas.
 |
Iš pradžių į Rytus nutolusios šalys Lietuvą nukonkuravo pigesniais grybais, o pastaruoju metu – ir geresnėmis verslo sąlygomis.  G.Rafanavičienė |
Tai dėsninga: dėl pigesnių gamybos išlaidų prieš daugiau kaip dešimtmetį iš Vakarų šis verslas atėjo į Lietuvą, o dabar dėl tų pačių priežasčių bando įsitvirtinti kaimyninėje Baltarusijoje, Rusijoje.
Tarą gamins svetur.Didžiausia šio verslo įmonė „Mėlynoji uoga“, jau beveik du dešimtmečius veikianti Varėnoje, kol kas į Baltarusiją pradėjo perkelti medinės taros – įvairių dėžučių grybams ir uogoms fasuoti gamybą. Bendrovės generalinis direktorius, Miško uogų ir grybų verslininkų asociacijai vadovaujantis Algimantas Bražionis apgailestauja to nepadaręs praėjusiais metais, nes dėl išaugusių medienos, deglų ir elektros kainų medinės taros savikaina Lietuvoje tapo dvigubai didesnė nei pas kaimynus. Šios dėžutės iki šiol buvo įmonės pasididžiavimas, nes užsienio pirkėjai itin pamėgo šią ekologišką pintą, kaltą ir suvenyrinę tarą. „Mėlynoji uoga“ šįmet gavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apdovanojimą smulkiųjų bei vidutinių įmonių kategorijoje. Tačiau gali būti, kad netrukus tokius apdovanojimus lietuviai skins jau Baltarusijoje. Perkelti verslą į kaimyninę valstybę gundo ir siūlomos lengvatinės sąlygos eksportuotojams.
Gelbsti tik kantrybė. Lietuvoje veikiančios grybų perdirbimo įmonės šalyje superka daugiausia ketvirtadalį reikalingos žaliavos. Kur kas daugiau grybų įsivežama iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, net Mongolijos ir Kinijos. „Reikia daug sveikatos bei valios lakstyti po tokius tolius ir ieškoti, kas pigiau ir daugiau grybų mums gali pririnkti ir parduoti. Pragariškas verslas. Bet kai įpranti, susikuri tinkamą bazę, nemesi jo. Žinoma, kol patiems įmonės vadovams užteks jėgų. Net ir labai gera komanda čia nepakeis mūsų iniciatyvos“, – įsitikinęs Varėnos bendrovės „Ertra“ direktorius Rimantas Juškevičius.
Atrodo, brangstantis benzinas ar dyzelinas ir grybų verslas ne itin susiję tarpusavyje. Tačiau įmonių vadovai mano kitaip. „Pagalvokite, vien atliekų išvežimas pas mus pabrango ne du ar tris kartus, o dešimt. Šią vasarą priimsime tik penkiasdešimt moksleivių, o ankstesniais metais jų įdarbindavome apie 200. Skaudu ir mums, tačiau kitos išeities nėra. Ir grybautojų Lietuvoje mažės. Juk jie taip pat ne pėsčiomis vaikšto. Ne visi atlaikys augančias degalų kainas“, – svarstė A.Bražionis.
Praėję metai, kurių rezultatus grybininkai galutinai susumuoja vasario-kovo mėnesiais, kai baigia parduoti pernykštį derlių, buvo tik vidutiniai ne tik „Mėlynajai uogai“, bet ir kitoms įmonėms. Pelną sumažino brangstančios gamybos išlaidos ir žaliavos – rudeninių grybų stygius.
Smūgis Varėnos rajonui. Grybų magnatų užmačios pamažu mažinti verslo Lietuvoje apimtis kelia nerimą Dzūkijos politikams. „Tokių bandymų kraustytis į kitas šalis buvo ir anksčiau. Greit nusivylę grįždavo. Tikiuosi, kad Varėna neliks vien grybų sostine, bet bus ir grybų. Vis dėlto neramu ir būtų negerai, jei šios įmonės gerokai sumažintų darbo vietų. Iki šiol vasarą Varėnos rajone jų padaugėdavo keliais tūkstančiais. Ypač džiaugdavosi moksleiviai, galėdami mėnesiui ar dviem nesunkiai susirasti darbo“, – kalbėjo Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Meras apgailestavo jau pajutęs mažėjančią sezoninių darbo vietų pasiūlą ir girdintis skundų, ypač iš jaunimo, kad tapo sunkiau susirasti darbo.
