Naujienos

* Lietuvos miškuose- didelis gaisrų pavojus

2008-06-11

Kviečiame visuomenę saugoti žaliąjį Lietuvos turtą, miške labai atsargiai elgtis su ugnimi. Pastebėjus gaisrą, būtina jį tuoj pat gesinti, o jeigu tai neįmanoma, – nedelsiant skambinti į artimiausią miškų urėdiją, girininkiją ar Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis,  sausra yra apėmusi, beveik visą šalies teritoriją, išskyrus pietinę dalį ir patį rytinį pakraštį. Todėl itin padidėjęs miško gaisrų pavojus. Šiandien daugumoje šalies miškų vyrauja ketvirtos, o Tauragės, Telšių Šiaulių, Joniškio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Kuršėnų ir Jurbarko urėdijose, taip pat dalyje Šilutės, Mažeikių, Šakių, Radviliškio, Kupiškio ir Ukmergės urėdijų – aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumas. Toks didžiausias gaisringumas vėl prognozuojamas rytoj ir poryt daugelyje vakarinių ir šiaurinių rajonų urėdijų. Jau ne tik spygliuočių, bet ir lapuočių miškuose, ypač kirtavietėse, išdžiūvusi žolė traška tarsi parakas. Todėl net menkiausia kibirkštėlė, numesta neužgesinta nuorūka gali sukelti gaisrą.

Šiemet, preliminariais Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, iki birželio 10 dienos šalyje kilo 151 miško gaisras, išdegė 41,7 ha plotas. Pernai per tą patį laikotarpį buvo užregistruoti 182 miško gaisrai, apėmę 31 ha plotą. Kol kas didžiausias šių metų gaisras kilo Jonavos urėdijoje, kur birželio 1 d. išdegė 4,9 ha miško. Ne ką mažiau nukentėjo Šalčininkų urėdijos miškai. Čia birželio 6 d. ugnis smaginosi 4,3 ha plote. Birželio 7-ąją miškai liepsnojo Panevėžio ir Ukmergės urėdijose, kur išdegė beveik po hektarą. Kiek anksčiau tiek pat miško apdegė ir Trakų urėdijoje.

Kasmet Lietuvoje kyla, remiantis 2005-2007 m. duomenimis, apie 700 miško gaisrų, išdega apie 400 ha medynų. Priešgaisrinei miškų apsaugai urėdijos kasmet išleidžia apie 5 mln. litų. Beveik visus miško gaisrus sukelia žmonės, kurie neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi. Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus.