Naujienos

* "Mūsų girių" 2008 m. gegužės mėn. numerio anonasas

Žurnalo „Mūsų girios“ 2008 Nr. 5 anonsas  2008 m. 5-ajame žurnalo „Mūsų girios“ numeryje 

Gegužės įvykių kaleidoskopas – „Kronikoje. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimai organizuojami kas dvejus metus. Šią gegužę jau įvyko 10-asis – jubiliejinis. Tačiau svarstytomis problemomis bei priimtomis rezoliucijomis (Dėl valstybinių miškų valdymo, Dėl valstybinių miškų naikinimo grėsmės, Dėl taikomojo miškų mokslo plėtros) darbingumu jis nenusileido ankstesniesiems. Suvažiavimo išvakarėse Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Vyriausybei perduoti miškų žinybą Žemės ūkio ministerijai. Šiam klausimui suvažiavime skirtas ypatingas dėmesys. Naujuoju LMS prezidentu išrinktas LŽŪU Miš­kų ir ekologijos fakulteto dekanas doc. Edmundas Bartkevičius, viceprezidentais – LŽŪU prof. An­tanas Juodvalkis ir Dubravos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas, atsakingąja sekretore – doc. Janina Šepetienė. Sudarytas 15 narių sąjungos prezidiumas, patvirtinta LMS valdybos iš 51 nario, Garbės teismo, Revizijos komisijos sudėtis. Kiek diskutuota, kas nutarta, kas pagerbti už aktyvią visuomeninę veiklą, sužinosite paskaitę kolegos Vaclovo Trepėnaičio straipsnį „LMS 10-ame suvažiavime“. 

Miškų urėdų nuolat veikiančio gamybinio susirinkimo valdybos posėdyje miškininkams aktualiais klausimais tarėsi visi 42 šalies miškų urėdai. Jų mintys – kito kolegos Felikso Žemulio straipsnyje „Girių prižiūrėtojams tenka susiveržti diržus“. 

Klimatui atšylant paprastasis skroblas pamažu grįžta į savo senovinio paplitimo ribas. Dabar šio medžio arealo šiaurinė riba eina įžambiai mūsų šalies teritorijos, nuo Dieveniškių pro Jonavą ir Rietavą Skuodo link. Ar nevertėtų padėti jam greičiau pasiekti šiaurinius buvusio arealo rajonus?Nors dažnas iš inercijos tvirtina, jog skroblas – netikęs medis ir iš miško jį reikia šalinti. Bet iš tiesų taip nėra. Mat įvertinti medžio vaidmenį fitocenozėje iš pirmo žvilgsnio neįmanoma, reikia sužinoti apie biocenotinius, ekologinius ir edafinius ypatumus. Apie juos – straipsnyje „Pamirštas medis“. 

Miškininkas, savo dėmesį vienodai paskirstęs tarp miškininkystės ir gamtosaugos, Šakių miškų urėdas Ksaveras Vaičiūnas straipsnyje „Miškas buvo geriausias mokytojas“ žurnalistei Giedrimei Didžiapetrienei ir visiems mūsų skaitytojams pasakoja apie gamtosaugos svarbą ir miško įtaką mąstymui, sprendimams ir viso gyvenimo filosofijai. Jo iniciatyva buvusio pramoninio durpyno vietoje Novaraistyje įkurtas ornitologinis draustinis. Kaimynų latvių taikomos miškų atkūrimo technologijos, nauja technika Kuršių nerijos miškuose, šlapiems Ramygalos girininkijos (Panevėžio m. u.) miškams atiduoti trisdešimt darbo metų, Lietuvos miškų čempionato staigmenos, jaunųjų miško bičiulių respublikinio konkurso „Aš ir miškas“ baigiamasis etapas Radviliškio miškų urėdijoje, miškasodžio talkos – kitos šio numerio temos.  

Medžioklės skyriuje Eugenijus Tijušas, kaip visada taikliai, į lentynėles dėlioja žvėris: „geriečius“ ir „blogiečius“ bei pateikia iki šių metų balandžio 1 dienos sumedžiotų paukščių ir žvėrių apskaitos rezultatus. O plačiau – apie „blogietį“ bebrą. 

Miško savininkams pateikiame Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarką ir specialisto komentarus. 

Keliautojas Raimondas Dikčius  toliau pasakoja įspūdžius iš „Sniegynų žemės“ – Tibeto, kuriame lankėsi praėjusį rudenį, kai regionas dar buvo atviras turistams.  

Pagerbiame išėjusius negrįžti, palaikome netekusiuosius... Anonsuojame naujus leidinius. Sveikiname gimusius birželį.  

Malonaus ir prasmingo skaitymo, sukelsiančio naujų minčių.   

Paruošė
Jūratė Rečiūnienė
el.paštas: jurate.r@musu-girios.lt