Naujienos

Mūsų miškuose eglės labiausiai kenčia nuo liemenų kenkėjų. Palankias sąlygas jiems plisti sudarė praėjusių metų vasaros sausra. Užkirsti kelią plisti kenkėjams vien miškininkų pastangų nepakanka. Nemažai miškų valdo privatūs asmenys, kurie taip pat turi imtis miško sanitarinės apsaugos priemonių.

Visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams privaloma iškirsti vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, džiūstančius, apniktus liemenų kenkėjų, apkrėstus grybelinėmis ligomis, stipriai pažeistus bei sausuolius medžius. Nuo balandžio 1 iki rugsėjo 15 dienos kirtavietėse draudžiama palikti žalių spygliuočių kirtimo liekanas, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis nei 8 cm.
Kinivarpoms, kurios dauginasi po spygliuočių žieve, sugaudyti reikia paruošti vabzdžiagaudžius medžius. Jie išdėstomi likus 1–1,5 mėnesio iki kinivarpų skraidymo pradžios.
Kai po šių medžių žieve pasirodo pirmosios lėliukės, iš miško, kuriame spygliuočiai sudaro daugiau kaip 20 proc., mediena išvežama ne arčiau kaip per 2 km arba nulupama žievė (eglių – birželį). Žievė užkasama arba sudeginama. Prieš pat kinivarpų skraidymo pradžią vabzdžiagaudžius medžius galima apipurkšti insekticidais. Pavasarį tai daroma pradėjus sprogti karpotiesiems beržams. Vasarą parinkti vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami per savaitę po jų nukirtimo.
Pavasarį skraidančių kinivarpų apnikti medžiai eglynuose kirsti pažymimi gegužę, kertami birželį. Tada juose būna daugiausia kinivarpų. Vasarą skraidančių kinivarpų užpulti medžiai pažymimi rugpjūtį, kertami rudenį arba žiemą.
Kenkėjų apniktus medžius galima nustatyti iš šių požymių: viršutinėje medžių dalyje išretėję lajos, sumažėjęs prieaugis, šviesėja ir gelsta spygliai, o parudavę nukrenta. Siekiant įsitikinti, ar tikrai tokius medžius užpuolę kenkėjai, antroje vasaros pusėje pažeidimams įvertinti nukertami apskaitos medžiai. Žemutinėje dalyje ant kamieno žievės paviršiaus, prie kelmo būna kinivarpų išgraužų, žievės paviršiuje matosi įsigraužimo angos (ūsuočiai žievės paviršiuje išgraužia duobutes). Ilgą kiaušdėtę turinčių vabzdžių pradurtos žievės vietose susidaro sakų lašeliai.
Visi medienos ruošėjai, paliekantys žalią spygliuočių medieną (išskyrus malkas) miške arba arčiau kaip per 2 km nuo miško, kuriame yra daugiau kaip 20 proc. spygliuočių, privalo pasirūpinti, kad į ją neįsigraužtų žalingi vabzdžiai. Prieš jų skraidymą mediena apipurškiama insekticidais arba nulupama žievė. Rąstus, stiebus, pagamintus iš kenkėjais apniktų medžių ir paliekamus miške, insekticidais reikia apipurkšti prieš pat išskrendant naujai kenkėjų vadai arba nulupti žievę, kuri sudeginama arba užkasama į žemę. Į sandėlius ir lentpjūves, esančias arčiau kaip per 2 km nuo 20 proc. spygliuočių medžių turinčio miško, draudžiama atvežti kenkėjų apniktą medieną prieš tai nenulupus žievės.
Savininkų pageidavimu, VĮ Marijampolės miškų urėdija gali suteikti paslaugas įgyvendinant sanitarinės apsaugos priemones privačiuose miškuose. Pastebėję eglių liemenų kenkėjų židinius miško savininkai turi informuoti artimiausią girininkiją, Marijampolės miškų urėdiją (8 343) 91 317 arba Valstybinės aplinkos apsaugos Marijampolės teritorinį miškų kontrolės padalinį (8 343) 91 372.

Ramūnas MAŽĖTIS
Marijampolės miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius