Naujienos

* Raseiniškiai buvusiam aplinkos ministrui A.Kundrotui skirtu muilu „išprausė” A. Paulauską

Buvusiam aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui skirtu muilu Raseinių rajono vadovai, seniūnai ir aplinkosaugininkai „išprausė” Artūrą Paulauską,- rašo korespondentas Sigitas Gudžiūnas "Ūkininko patarėjo" 2008-04-24, Nr. 46(2246) straipsnyje "Aplinkos ministerija skęsta makulatūroje"

 Savivaldybių ekologai paversti biurokratais
Raseinių r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis specialistas ir šalies savivaldybių Gamtos komiteto tarybos narys ekologas Vytautas Oržekauskas priminė, jog savivaldybių tarybų posėdžiuose išsakytos pastabos tiek investicijų, tiek projektų rengimo klausimais „nusėda” Aplinkos ministerijos klerkų stalčiuose, į jas nekreipiama dėmesio, jos nevertinamos. „Daug kartų prašėme, kad prie Aplinkos ministerijos būtų įkurtas departamentas, kuris koordinuotų darbą tarp šalies savivaldybių ir ministerijos, – kalbėjo V. Oržekauskas. – Tačiau šis mūsų prašymas taip ir liko neišgirstas.
Dėl to šiandien ir tapome popierių kaupėjais, atsirašinėtojais ir ataskaitų teikėjais – informaciją turime pateikti 4–5 šaltiniams, pradedant nuo žemiausio lygio iki paties aukščiausio. Tai netoleruotina. Visų savivaldybių ekologai laukia rimtų permainų.”
Anot V. Oržekausko, Aplinkos ministerija teikia Seimui aplinkosaugos įstatymų projektus. „Tačiau įstatymai turi būti tokie, kad būtų palankūs poįstatyminei tvarkai rengti, o poįstatyminė tvarka – vykdymui. Deja, šiandien to nėra. Dėl to neišvengiama įvairių kuriozų. Antai pagal paskutinį ministerijos raštą prie plastmasių priskiriami ir skutimosi peiliukai...”
Ūkininkas įstumtas į biurokratinę mėsmalę
Ekologas V. Oržekauskas kritikavo ir Aplinkos ministerijos parengtą mažųjų karjerų įteisinimo tvarką. Jo teigimu, šalies savivaldybėms užkrautas rajono kelių taisymas, kurių būklė labai apgailėtina.
– Anksčiau prie šio darbo daug prisidėdavo rajono ūkininkai. Jie nuosavoje žemėje, pasikasę žvyro, savo lėšomis ir technika pažvyruodavo vietinius kelius, – aiškino V. Oržekauskas. – Tačiau aplinkos ministrui pasirašius naują įsakymą, ūkininkas, norėdamas savo žemėje pasikasti žvyro, privalo turėti karjero pasą. O kad jį gautų nuo 10 arų iki 0,5 ha dydžio karjerui, reikalinga krūva įvairių licencijų. Be to, karjero įrengimą būtina suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Generaline miškų urėdija, rajono savivaldybe, Žemėtvarkos skyriumi bei aplinkosaugininkais. Vienu žodžiu, ūkininkas, nuosavoje žemėje turėdamas žvyro ir norėdamas pažvyruoti savivaldybei priklausantį kelią, įstumiamas į tokią biurokratinę mėsmalę, kad net sunku ir apsakyti.
V. Oržekauskas buvo kategoriškas: tokią tvarką reikėtų kuo greičiau keisti. Jeigu eilinis ūkininkas pasiruošęs savo lėšomis prisidėti tvarkant savivaldybės kelius, tai apkrauti jį tokiais reikalavimais tikrai nederėtų. Juk dabar ūkininkui dokumentų parengimas kainuoja gerokai brangiau nei tie dešimtyje arų esantys žvyro ištekliai.
Žmonių akyse – pajuokos objektai
Ariogalos miesto seniūnas Albertas Valiušis aplinkos ministrui priekaištavo dėl jo neseniai priimto įsakymo „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, kirtimo, genėjimo ir tvarkymo tvarkos”.
– Ariogaloje yra papuvusių, nudžiūvusių, kreivų arba ne vietoje augančių medžių. Tačiau norint juos pašalinti turi nueiti kryžiaus kelią. Aš suprantu, kad medžius ir dekoratyvius krūmus reikia saugoti. Bet ar tai reiškia, kad nuo šiol mes turime saugoti ir visus menkaverčius krūmokšnius? – neslėpė apmaudo seniūnas. – Be to, ar ne absurdas, kad norėdami nugenėti mieste augantį medį, pirmiausia iš rajono aplinkos apsaugos agentūros turime gauti leidimą?
Nesuprantama, kodėl medžiams genėti iškeltos tokios griežtos sąlygos? Kodėl seniūnas privalo agentūrai įrodinėti, kad tą medį reikia tvarkyti? „Mes per metus išrašome apie 600 leidimų nukirsti medžius, nors rajone turime apie 2 tūkst. avarinių medžių, – kalbėjo ekologas V. Oržekauskas. – Žmonės jų nesiryžta tvarkyti dėl didelio biurokratizmo. Net jei medis pats nuvirto arba vėjas jį nulaužė, pilietis vis viena per penkias dienas turi gauti aplinkosaugininkų leidimą, kad galėtų jį supjaustyti ir nuvežti. Mano nuomone, tokius dalykus reikėtų supaprastinti, nes dabar žmonių akyse ir mes, ir Aplinkos ministerija esame pajuokos objektas.”
Agentūros specialistai – kabinetų žmonės
Raseinių r. ekologas V. Oržekauskas aplinkos ministrui išsakė nemažai karčių žodžių ir dėl rajono aplinkos apsaugos agentūros darbo. Anot jo, dabar agentūros inspektoriai beveik nepakelia galvos nuo popierių. Dėl to jiems visai nelieka laiko prevenciniam darbui.
– Susitikimuose su rajono gyventojais tenka girdėti daug priekaištų rajono agentūros adresu. Žmonės sako, kad visiškai nemato aplinkosaugininkų. Jie sėdi savo kabinetuose ir pildo ataskaitas. Nors jiems pavesta aplinkos apsaugos kontrolė, tačiau inspektoriai iš kontoros išvažiuoja į vietą tik tada, kai yra įvykęs faktas, – neslėpė apmaudo Raseinių r. savivaldybės ekologas. – O taip atsitiko dėl to, kad Aplinkos ministerija juos apkrovė popierizmu. Pastaruoju metu inspektoriai tapo tik ataskaitų rašytojais, o susitikti su gyventojais jiems nėra laiko.
Anot V. Oržekausko, kai aplinkosaugininkai sėdi užsidarę savo kabinetuose, šalyje savavališkai gręžiami arteziniai gręžiniai. „Jų jau yra nemažai. Tam darbui net yra susikūrę keli Kauno hidrologijos padaliniai, kurie daro, ką nori. Žinau faktų, kad giluminiai vandens gręžiniai yra paslėpti po pirtimis,” – atviravo V. Oržekauskas.
Turėtų veikti kaip vieningas mechanizmas
Aplinkos ministras A.Paulauskas kalbėjo apie investicinius projektus, savivaldybių gebėjimą pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama sprendžiant atliekų tvarkymo, vandentvarkos ir nuotekų šalinimo problemas.
„Europos Sąjunga Lietuvai 2007–2013 metais skirs 2 mlrd. Lt, kad mes galėtume sutvarkyti savo aplinką ir pakelti gyvenimo lygį iki Vakarų standartų. Bet kad galėtume įsisavinti tas milžiniškas lėšas, ministerija ir savivaldybės turi suktis kaip vieningas mechanizmas,” – kalbėjo aplinkos ministras. Anot jo, visų pirma daug darbų savivaldybės turi padaryti vandentvarkos srityje, nes kol kas labai daug žmonių vandenį geria iš šulinio. Dėl to būtina kiek įmanoma daugiau gyventojų prijungti prie centralizuotų vandens tinklų, nuotekų valymo, kad upės ir ežerai būtų kuo mažiau teršiami.
A. Paulauskas akcentavo, jog dėl biurokratinių svarstymų ir procedūrų aplinkosaugos projektų įgyvendinimas tęsiasi ilgai, todėl projektai labai pabrangsta. „Vien tik aplinkosaugos srityje 2004–2006 metais projektai iš Sanglaudos lėšų yra pabrangę milijardu litų, – teigė ministras. – Dėl to dabar su kiekviena savivaldybe kalbame ir ieškome išeičių, kad šie projektai būtų įgyvendinti. Ir tik padedant savivaldybėms mes galėsime įsisavinti šiuos pinigus. Pagal mūsų susitarimus, jiems įgyvendinti savivaldybės turės skirti apie 150–160 mln. Lt, o valstybės biudžetas papildomai turės surasti dar apie 500 mln. Lt. Tai tikrai nemaži pinigai šalia tų 2 mlrd. Lt, kuriuos mums skiria Europa.” A. Paulauskas ragino savivaldybes nedelsti ir rengti projektus. „Pagal mūsų filosofiją, atgal į gamtą turi sugrįžti tik tai, ką mes iš jos paimame, – akcentavo aplinkos ministras. – Todėl stiklas, plastmasė, metalas, mediena, popierius turi būti perdirbami. Kuo daugiau atliekų mes sugebėsime perrūšiuoti, tuo mažiau jų keliaus į sąvartynus. Ir tam Europa skiria daug pinigų...”