Naujienos

Apleistus ir žemės ūkio paskirties žemės plotus ateityje vis gausiau turėtų užpildyti žaliuojantys miškai. Šiam procesui nemažai įtakos turės Europos Sąjungos (ES) lėšos, rašo “Artojas”.

Iki gegužės 30 dienos Lietuvos ūkininkai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Už paramos lėšas kuriamuose miškuose bus galima sodinti ne tik tradicinius Lietuvos medžius, bet ir greitai augančių medžių rūšis – baltalksnius, drebules, tuopas. Apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai naujas miškas taps jau esamo miško dalimi.

Tinkami pareiškėjai

Paramą miškui sodinti galės gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise. Be to, parama bus skiriama ir valstybinės žemės valdytojams, įveisusiems arba ketinantiems įveisti mišką. Paraiškas gali teikti ir pareiškėjai, kurie jau yra įveisę mišką, jeigu jų miškas buvo įveistas ne anksčiau kaip 2007 m. rugsėjo 19 d., ir kurie atitinka visas paramos gavimo sąlygas.

Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą galės gauti pareiškėjai, kurių žemė atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus ir pastaruosius 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo yra deklaruota tiesioginėms išmokoms. Pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą galės gauti apleistos žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės savininkai bei valdytojai.

Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, kurie gauna paramą pagal KPP priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Be to, parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, greitai augantiems želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai, veisti, miškui želdinti „Natura 2000“ teritorijose. Parama taip pat neskiriama iškirstam miškui atsodinti bei savaime mišku apaugusiems plotams.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad želdinant greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Parama miškų ūkio paskirties žemei apželdinti mišku taip pat teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokos minėtais atvejais nemokamos.

Trijų rūšių išmokos

Už miško želdinimą žemės savininkai gali tikėtis trijų rūšių išmokų: vienkartinės miško įveisimo išmokos, kasmetinės naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai skirtos išmokos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokos, padengiančios prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką. Tiesa, kompensavimo išmokos gali tikėtis tik tie, kurie mišku apsodino žemės ūkio gamybai skirtą žemę, o apleistų žemių savininkams kompensacijos nebus mokamos, nes minėtoje žemėje nebuvo ūkininkaujama.

Didžiausios vienkartinės miško įveisimo išmokos gali tikėtis tie, kurių apželdinti planuojama žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Jiems bus kompensuojama 80 proc. miško įveisimo išlaidų, o likusiems – 70 proc. Miško įveisimo išmoka priklausys ir nuo įveisiamo miško želdinių sudėties. Pavyzdžiui, spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais, kurių yra ne mažiau kaip 20 proc., įveisimo išmoka palankiose ūkininkauti vietovėse sieks 3625,44 Lt už hektarą, o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 4143,36 Lt už hektarą.

Savaime apaugusioje (t.y. kai papildomai želdinti nereikia) apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje miško priežiūros ir apsaugos išmoka mokama nebus, jei žėlinių amžius yra didesnis nei 5 metai. Kai savaime yra apaugę daugiau nei 50 proc. planuojamo želdinti ploto, įveisimo išmoka bus mažinama 50 proc.

Kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka, kaip ir vienkartinė miško įveisimo išmoka, priklausys nuo įveisto miško želdinių sudėties – kuo daugiau lapuočių, tuo ji didesnė. Išmoka bus mokama penkerius metus už kiekvieną hektarą. Kaip minėta, jos negali tikėtis želdinantys greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, bei apželdinantys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmenys.

Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ūkininkams 15 metų bus mokama metinė išmoka prarastoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką kompensuoti. Prarastų pajamų metinė kompensavimo išmoka „ūkininkų“ kategorijai priskiriamiems pareiškėjams sudarys 383,26 Lt už hektarą, kitiems paraiškėjams – 86,32 Lt už hektarą.

Pabrėžtina, kad ūkininkų ar kitų valdytojų valdoma geros agrarinės būklės žemė turėjo būti deklaruota dvejus metus iki paraiškos pateikimo.

Vertinimas – teritoriniuose skyriuose

Miško įveisimo išmoka paramos gavėjui bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais, atsižvelgiant į tai, kada bus baigti želdinimo darbai (reikalaujama mišką įveisti per tris galimus miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos). Norėdami gauti minėtą išmoką, ūkininkai NMA turės patvirtinti, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus. Tą patvirtins iš valstybinių miškų pareigūnų gauti dokumentai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalį neprigijusių medelių, paramos gavėjas per kitą želdinimo sezoną turės atsodinti.

Privalomi paramai gauti dokumentai bus administruojami ir vertinami NMA teritoriniuose skyriuose. Ūkininkams kelią iki ES paramos palengvins tai, kad reikės mažiau dokumentų – dalį duomenų NMA užsakys tiesiogiai, be to, nereikės pateikti miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų. Įveisus mišką, NMA teritoriniam skyriui reikės pateikti pažymą apie miško želdinimo darbų įvertinimą, o tai, kad miškas saugomas ir prižiūrimas, įrodys miško želdinių inventorizacijos pažymos. Šiuos dokumentus pareiškėjams išduos valstybiniai miškų pareigūnai.