Naujienos

* Vilkaviškio rajone įveista pirmoji žilvičių biokurui plantacija

2008 m. balandžio 18 d.
www.manoukis.lt

	Pasodinti būsimam energetiniam miškui bendruomenėje talkininkų nepritrūko
	Rankoms sodinant žilvičius galingos techniko neprireikia, smulkiems darbeliams atlikti užtenka ir tokių traktorių
	Rymantas Kerevičius, kurio žemėje sodinami žilvičiai ir Gražiškių bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė svarstė ar užteks jiems nusipirktų sodinukų Nuotraukos: www.manoukis.lt

 Vilkaviškio rajone pasodinti pirmieji žilvičiai, skirti biokurui gaminti. Iš Varėnos rajono parsivežta 150 tūkstančių sertifikuotų žilvičių rykštelių. Vienas sodinukas kainuoja 12 centų. Tai Gražiškių kaimo bendruomenės laimėto projekto darbų pradžia,- 2008-04-18 rašo žurnalas "Mano ūkis" straipsnyje "Vilkaviškio rajone pradėjo sodinti žilvičius".

Projekte dalyvaujantis gražiškietis Rymantas Kerevičius karklus smulkina ir parduoda jau penktus metus. Jam priklausančiuose trijuose hektaruose kaip tik ir pasodinti pirmieji sodinukai. Trejetą hektarų žilvičių rankomis per dieną pasodino 12 žmonių. R. Kerevičiui į talką atskubėjo giminės, pažįstami, draugai. Mat išsinuomoti sodinimo mašinas būtų labai brangu.

Pasodinti 1 ha sodinukų kainuoja 300 litų. Bet žmonėms laukuose lankstytis jau nebereikia. Net ilgas žilvičių vyteles sodinimo mašina sukarpo. Bet šiam agregatui reikia galingo traktoriaus.

Pasak Gražiškių bendruomenės pirmininkės Alesės Jankauskienės, žmonės masiškai pradėjo auginti žilvičius, nes žmogui tai – trigubas pelnas. Vieną sykį pasodinęs „derlių“ ūkininkas ims apie trisdešimt metų. O 1 tona šio ekologiško kuro kainuoja nuo 600 iki 800 litų.

Šiuo verslu susigundė ir kybartietis Andrius Vaičaitis. Savo žemėse Norvydų kaime jis jau užsodino 7 ha, o planuoja užveisti iš viso 15 ha. Aštuoniems hektarams žmogus dar neįteisinęs nuosavybės. Mat pagrindinė projekto sąlyga – nuosavos žemės turėjimas.

Iš viso gražiškiečiai pagal projektą įsipareigoję apsodinti 30 ha. Jį vykdyti buvo sutarta kartu su Vištyčio gyventojais. Bet labai užsitęsė pinigų gavimas, mat projektas finansuojamas iš trijų šaltinių: Jungtinių Tautų Mažųjų projektų programos, Baltijos labdaros fondo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Sudėtinga procedūra užsitęsė porą metų. Laimei, atsirado žemės savininkų, kurie stoja į bendruomenę, jungiasi prie projekto ir padeda įvykdyti įsipareigojimus.

MŪ inf.