Naujienos

* „Aukštaitijos girios“: sodiname europinius miškus

Supažindindamas su ES finansinės paramos galimybėmis miškininkystės veikloms dienraštis "Lietuvos rytas" 2008-04-17 publikuoja straipsnį "Už saugomą mišką – kasmetės išmokos". Kviečiame susipažinti [ skaitykite čia...>>>]
********************************************

SAVANORIAI. Prisiėmę papildomus aplinkosaugos įsipareigojimus miškų savininkai gali tikėtis piniginės kompensacijos. Ūkiniuose miškuose gamtos vertybes saugantiems savininkams bus mokamos ES kasmetės išmokos.

Paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ miško savininkai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gali teikti jau dabar. Paraiškos priimamos NMA Kontrolės departamento teritoriniuose skyriuose. Šios išmokos bus mokamos ne už saugomose teritorijose esančiuose miškuose taikomus ūkinės veiklos ribojimus.

Miško savininkai, norintys gauti ES paramą, turėtų savanoriškai įsipareigoti savo ūkiniuose miškuose laikytis papildomų aplinkosaugos reikalavimų. Išmokos jiems bus mokamos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą kertinėse miško buveinėse ir už neplynuosius miško kirtimus vietoj galimų plynųjų. Paramos gali siekti fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ir juridiniai privačių miškų savininkai.

Sodina europinius miškus

„Sodiname europinius miškus“, – iš miškasodžio telefonu atsiliepė UAB „Aukštaitijos girios“ direktorius Faustas Matiukas. Europiniai miškai, pasak jo, – tai tie miškai, kuriuos bendrovė už ES paramą savininkams sodina žemės ūkyje nenaudojamose žemėse.
Pernai bendrovė pasodino 40 ha tokių miškų. Šiemet žada jų pasodinti dar 20 ha.

Nieko nepraranda

„Jeigu žmogus gauna paramą pagal KPP priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir įsipareigoja, kad saugos kertinę buveinę, tai ir jis iš to turės naudos“, – ūkiškai skaičiavo „Aukštaitijos girių“ direktorius. Už kertinės buveinės saugojimą savininkams 7 metus bus mokama po beveik 600 litų už ha.

Tuo tarpu miškų savininkai, atsisakę plynojo kirtimo, nieko neprarastų. Kirsti mišką jie galėtų atrankiniais kirtimais ir dar 7 metus gautų išmokas – kasmet po 300 litų už hektarą.

Saugomas ūkinis

- Kokie reikalavimai keliami savininkams, norintiems gauti „Miškų aplinkosaugos išmokas“? - paklausėme Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento metodikų rengimo ir mokymų skyriaus vedėjo Vladislovo Kiškio.

- Pirmiausia miškas, kuris priklauso pretendentams nuosavybės teise ir kuriame jie savanoriškai prisiima didesnius aplinkosaugos įsipareigojimus, turi būti III ar IV miškų grupės.

Jei tokiame ūkiniame miške jo savininkas prisiima didesnius aplinkosaugos įsipareigojimus, atsisako plynųjų kirtimų, nors toje vietoje jie galimi, mokamos kompensacijos.

- Jeigu vietoj suprojektuoto plynojo kirtimo savininkas norės kirsti neplynai, turės pateikti naują projektą?

- Pareiškėjas turės pateikti Regionų aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pažymą, kad toje vietoje leidžiamas plynasis miško kirtimas. Taip pat – miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis miško kirtimas.

Pareiga 7 metams

- Kokius dokumentus reikia turėti norint gauti išmokas už miške saugomas kertines miško buveines?

- Pareiškėjas turi pateikti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad: toje valdoje, kuriai prašoma paramos, nustatyta ne mažesnio kaip 1 ha ploto KMB; valda yra priskirta III arba IV miškų grupei; medynas, kuriame nustatyta KMB, yra pasiekęs tai miškų grupei nurodytą minimalų pagrindiniams kirtimams amžių.

Jei nustatyta kertinė buveinė, dar nereiškia, kad ją būtina saugoti. Tie miškų savininkai, kurie prisiima papildomus reikalavimus, t.y. nevykdyti pagrindinių kirtimų, praranda savo pajamas. Todėl jiems už tai mokamos kompensacinės išmokos.

- Savininkams mokamos išmokos ir už „Natura 2000“ teritorijoms taikomus ūkinės veiklos apribojimus. Jei ta teritorija sutaps su kertine buveine, gal savininkas gaus dvigubą išmoką?

- Ne. Parama pagal šią priemonę negali būti teikiama tame miško plote, kuriame jau yra teikiama parama pagal priemonę „Natura 2000 išmokos“.

- Išmokos bus mokamos 7 metus. Po to savininkas kertinę buveinę galės iškirsti?

- Pasibaigus įsipareigojimų nevykdyti pagrindinių miško kirtimų KMB laikotarpiui, paramos gavėjas galės vykdyti pagrindinius miško kirtimus.

Nevykdyti pagrindinių miško kirtimų kertinėse miško buveinėse paramos siekiantis pareiškėjas įsipareigoja ne ilgiau nei 7 metus.

* * *

Kertinės miško buveinės

* Kertinė miško buveinė (KMB) – tai teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuotas, nepažeistas miško plotas, kuriame yra nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų rūšių buveinių.

* Kertinės miško buveinės pradėtos identifikuoti 2001 metais. Iki 2007 m. inventorizuota 18 tūkst. ha KMB ir 8,5 tūkst. ha potencialių KMB. Iš viso – 8906 KMB, kurios užima 26,5 tūkst. ha šalies miškų.

* 21,4 tūkst. ha miško buveinių inventorizuota valstybiniuose miškuose, 3,4 tūkst. ha privačiuose ir 1,7 tūkst. ha rezervuotuose (skirtuose privatizuoti) miškuose.

* Vienos KMB vidutinis plotas – 3 ha.

* Daugiausia KMB yra Biržų – 1767 ha, Kėdainių – 1617 ha, Panevėžio – 1521 ha, Ukmergės – 1350 ha ir Alytaus – 1209 ha miškų urėdijose.

* Kertinių miško buveinių priežiūros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais tvirtinamos taisyklės ir miškuose nustatytoms kertinėms miško buveinėms galioja visi kertinėms buveinėms taikomi aplinkosaugos apribojimai.

* Pagal 2007-2013 metų ES rėmimo programą „Miškų aplinkosaugos išmokoms“ numatyta daugiau kaip 34 mln. litų, iš kurių miško savininkams dalis skirta išmokoms už kertines buveines, dalis – už neplynuosius kirtimus.

* * *

Neplynieji kirtimai

Andrius Kuliešis, Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius

„Atsižvelgiant į augavietes, savaiminio miško atžėlimo galimybes, 20-30 proc. visų kirtimų siekiama atlikti neplynai. Šie reikalavimai taikomi valstybiniams ir privatiems miškams.

2007 m. privatiems miškams buvo paruošta per 3 tūkst. miškotvarkos projektų. Iš 12 tūkst. ha pagrindinių kirtimų plotų 20 proc. – neplyni.

Nuo šių metų plyni kirtimai yra uždrausti visuose III-IV grupių miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose“.

* * *

Testas*

(pretenduojantiems į ES išmokas už neplynuosius kirtimus vietoj galimų plynųjų)

* Ar esate fizinis (ne jaunesnis nei 18 m.) arba juridinis miško valdos savininkas?

* Ar miškas – III arba IV grupės?

* Ar galite pateikti miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis miško kirtimas, nors pagal teisės aktus tame plote galėtų būti leidžiamas ir plynasis miško kirtimas?

* Ar galite pateikti Regionų aplinkos apsaugos departamento (RAAD) išduotą leidimą kirsti mišką, kuriame leidžiamas vykdyti neplynojo kirtimo pirmas atvejis?

* Ar galite pateikti RAAD pažymą, kad vietoj suprojektuoto ir leisto neplynojo pagrindinio miško kirtimo galėjo būti leidžiamas ir plynasis miško kirtimas?

* Ar pažymėjote savo sklype esančias miško (III ir IV miškų grupės) ribas, už kurias prašote paramos?

*Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, jūs atitinkate pagrindinius tinkamumo kriterijus.

* * *

Testas*

(pretenduojantiems į ES išmokas už pagrindinių kirtimų nevykdymą KMB)

* Ar esate fizinis (ne jaunesnis nei 18 m.) arba juridinis miško valdos savininkas?

* Ar miško valdoje teisės aktų tvarka nustatyta kertinė miško buveinė (KMB)?

* Ar galite pateikti miškotvarkos tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad:

* KMB – ne mažesnė nei 1 ha;

* miškas – III arba IV grupės;

* medynas – pasiekęs tinkamą pagrindiniams kirtimams amžių.

* Ar galite pateikti Regionų aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pažymą dėl pagrindinių kirtimų nevykdymo KMB?

* Ar pažymėjote savo sklype esančias KMB riboženkliais?

*Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, jūs atitinkate pagrindinius tinkamumo kriterijus.