2008 - 04 - 17
* LR1 "Gimtoji žemė" 2008-04-17: interviu su Europos miško savininkų federacijos (CEPF) vadovu Morten Thoroe


Jau trečius metus kas antrą ketvirtadienį LRT1 programa "Gimtoji žemė" transliuoja Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) rengiamų informacinių laidų ciklą privačių miškų savininkams, nuo 2008 m. pradžios remiamą Aplinkos ministerijos skiriamomis lėšomis.
2008.04.17.
Laidoje „Gimtoji žemė“ ketvirtadienį, balandžio 17 d., 06.03 val.
Pokalbio tema: ES privačių miškų politikos prioritetai ir aktualijos.
Lietuvos atstovai pristatė esamą privačių miškų būklę, aktualiausias kylančias problemas ir miško savininkų savivaldos organizacijų pasiekimus. CEPF Generalinis sekretorius M.Thoroe papasakojo apie federacijos veiklos prioritetus, svarbiausius atliekamus darbus ir sprendžiamas bendraeuropinio lygio problemas (išsamiau su pranešimu galima susipažinti čia...>>>)
CEPF Generalinis sekretorius davė išskirtinį interviu nacionalinio radijo LR1 laidai "Gimtoji žemė".
Žurnalisto Kosto Pivoriaus interviu bus transliuojamas per šią laidą š.m. balandžio 17 d. (Ketvirtadienį) 6.05 val.
Kviečiame klausytis.
Laidą išklausyti galite internete LRT laidų archyve adresu:
Trumpas pokalbio aprašymas:
Žurnalistas:Ši privataus miško ūkio interesams ES atstovaujanti organizacija vienija miško savininkus nuo Laplandijos iki pietinės Ispanijos. Iš viso Europos Sąjungos valstybėse yra daugiau kaip 16 milijonų miško savininkų. Didelė miško savininkų įvairovė, skirtingi ir miškai, kuriuose ūkininkauja toks gausus būrys privačių girių šeimininkų. Tačiau problemos, kaip sakė Mortien Turoije,– Europos miško savininkų federacijos generalinis sekretorius, panašios. Morten Thoroe (Mortien Turoije, kalbos sutrumpintas vertimas): Vienas svarbiausių klausimų, kurį šiuo metu sprendžia Europos miško savininkų federacija, yra atsinaujinančių energijos šaltinių Direktyva Europoje. Pagal ją numatyta 20 procentų energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Čia svarbus vaidmuo tenka ir medienai kaip biokurui. Todėl Federacija aktyviai dalyvauja įgyvendinant Direktyvą: ji siekia, kad miško savininkai gautų papildomų pajamų ruošdami ir parduodami medieną energijai gaminti. Žurnalistas: Paklausus, kokiose šalyse ši problema sprendžiama sparčiau, ponas Turoije pirmiausia prisiminė Švediją. Morten Thoroe (kalbos sutrumpintas vertimas): Švedijoje šiuo metu apie 40 procentų energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių – tai vėjas, vanduo ir biokuras. Švedija per artimiausius 12 metų energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių numačiusi padidinti iki 50 procentų. Todėl švedai stengiasi, daug investuoja, kad kuo efektyviau būtų panaudojami vietiniai ištekliai, kad šalyje visur būtų taupiai naudojama energija. Žurnalistas:Europos miško savininkų federacijos generalinis sekretorius įsitikinęs, kad dėl alternatyviosios energetikos plėtros mūsų žemyno miškai tikrai nenukentės – mat, ne visas metinis medienos prieaugis naudingai panaudojamas. Jei miškuose bus subalansuotai, racionaliai ūkininkaujama, jei bus atkuriami jau iškirsti plotai, jei profesionaliai bus rūpinamasi miškininkystės technologijomis, grėsmė kad miškai Europoje išnyks , tikrai neegzistuoja. Morten Thoroe (kalbos sutrumpintas vertimas):Žiūrint į perspektyvą, svarbus miško savininkų asociacijų vaidmuo. Jos turėtų būti pagrindiniai patarėjai ir konsultantai miško savininkams teisingai naudojant išteklius. Taip miško savininkai gautų pakankamai pajamų, o pramonė, energetikos įmonės apsirūpintų reikiama žaliava. Žurnalistas:Anot laidos svečio, teigiamai vertintinas ir privačių bei valstyvinių miškų valdytojų bendradarbiavimas. Federacijai priklausančiose valstybėse nėra priešpriešos, nes vieni reikalingi kitiems. Todėl privatūs miškų savininkai suinteresuoti partneryste ir gerais santykiais su valstybinių miškų valdytojais ir specialistais. Morten Thoroe (kalbos sutrumpintas vertimas):Kalbėdamas apie privataus ir valstybinio miško proporcijas, pašnekovas aiškina, kad visoje ES tokia praktika, jog valstybiniai miškai daugiau rūpinasi ekologija, apsauga ir valstybė turi savo nuosavybėje tiek miškų, kiek jų reikia ekologinėms funkcijoms bei įvairovei užtikrinti. Jei visuomenė nusprendžia, kad saugomose teritorijose reikia didesnių plotų, tada ir didinami valstybiniai miškai. O privačiuose miškuose visose ES valstybėse pirmenybė teikiama ekonominiams interesams, ūkinei veiklai. Taip pat ponas sekretorius sako, kad valstybė, būdama valstybinių miškų šeimininkė, privalėtų rūpintis bendrųjų, visuomenei reikalingų paslaugų teikimu. Komercinius interesus sugeba patenkinti ir privatus miškų ūkis. Tačiau ten, kur reikalingos pelno nesiekiančios investicijos, ten, kur reikia tenkinti tokius poreikius, kurie greitai neatsiperka, visose šalyse paslaugas čia teikia valstybinis miškų ūkis. Žurnalistas: Europos miško savininkų federacijos generalinis sekretorius Mortien Turoije ir pats yra miško savininkas – jam Danijoje priklauso 9 hektarai bukyno. Jis yra dirbęs ir vienoje pietinių Danijos salų miško savininkų kooperatyve, gerai susipažinęs su miškų ūkiu daugelyje šalių. Mortien Turoije. Morten Thoroe (kalbos sutrumpintas vertimas):Jungtinėje Karalystėje nėra tokios tradicijos, kad miškai yra valdomi nedidelių miško savininkų. Ten miškai priklauso kilmingiesiems, kurių miškų plotai yra dideli ir juos prižiūri specializuotos įmonės. Miško savininkas pats savo miškuose retai dirba, darbams atlikti samdo specialistus. Danijoje, šalyje kurioje gimęs pašnekovas, miško savininkai yra nedideli. Todėl jie vienijasi į kooperatyvus: bendrai ūkininkauja, savo plotams apdirbti irgi samdo profesionalius darbuotojus, galinčius prižiūrėti jų miškus. Europos miško savininkų federacija kaip tik ir stengiasi skatinti miško savininkus kooperuotis, nes suvieniję jėgas, žmonės sugeba geriau ūkininkauti, padaryti gyvesnį kraštovaizdį ir tuo pačiu kaimo vietovėse atgaivinti veiklą.