Naujienos
* "Ūkininko patarėjas" apie miškų atkūrimą: politikai griebėsi "ravėti šieną"
Polikarpas Ragožis ("Ūkininko patarėjas") straipsnyje "Politikų šou ant Aplinkos ministerijos kupros " 2008-04-15, Nr. 42(2242) rašo:
Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimo faktų nustatymo. |
Tuo tarpu politikai politikuodami atsiliko nuo realaus gyvenimo ir griebėsi “ravėti šieną”. Daugelio valdų savininkai, iškirtę biržę, stengiasi kuo greičiau ją atkurti. Kirtaviečių atkūrimo būdai ir terminai nurodyti Miškų įstatyme, kurio 15 str. 4 dalis skelbia: „Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“
Dabar retas kuris miško savininkas išsisukinėja atkurti kirtavietes, jeigu negalima jų palikti savaime atželti. Tačiau vis dar pasitaiko nesąžiningų miško savininkų. Tiesa, tokių nedaug. VAAI Miškų kontrolės skyriaus vedėjo Artūro Balčiaus duomenimis, 2007 m. valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai patikrino 6124 ha kirtaviečių privačiuose miškuose, iš jų tik 225 ha neatsodinti. Tai sudaro 3,7 proc. minėto kirtaviečių bendro ploto. Beje, tikrintos tik tos kirtavietės, nuo kurių atsiradimo praėjo treji metai, vadinasi, 2003 m. kirtimai.
VAAI Miškų kontrolės skyriaus vedėjo A. Balčiaus nuomone, dėl esamos privačių miškų atkūrimo padėties nereikėtų sielotis. Ir iš tikrųjų, palyginti su kirtimų apimtimis (privačiuose miškuose kasmet pagaminama apie 2,5 mln. kub. m medienos, iškertant po 7-8 tūkst. ha), šiandien yra labai mažai neatkurtų kirtaviečių.
Žinant, kad gamtoje tinkami augalams plotai tušti nebūna – atželia savaime, atsikurs ir iškirstas medynas, tik galbūt nepageidaujamų, nevertingų medžių rūšimis. Tokio miško niekas nenorėtų. Todėl nė vienas savininkas nesuinteresuotas kokiu nors būdu išvengti atkurti mišką.
Be to, už kirtaviečių neatkūrimą piliečiai baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 64 straipsnį, kuris skelbia, kad miškų neatkūrimas per Miškų įstatymo nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po 500 Lt ir pareigūnams po 800 Lt. Tačiau, jeigu pilietis ar pareigūnas už tą pačią veiką jau buvo baustas, tai antrąkart bauda proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą dvigubinama – piliečiams –po 1000 Lt, pareigūnams – po 1500 Lt.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad mišką atkurti būtina ne bet kokiomis, o augavietę atitinkančiomis medžių rūšimis. ATPK 64 str. III dalyje rašoma: „Iškirsto ar kitaip sunaikinto miško sklypo neatkūrimas Miškų įstatymo nustatytomis medžių rūšimis užtraukia baudą piliečiams už neatkūrimą pušimis, uosiais, klevais ar liepomis nuo 50 iki 100 Lt, už neatkūrimą ąžuolais – nuo 100 iki 200 Lt ir pareigūnams už neatkūrimą pušimis, uosiais, klevais ar liepomis – nuo 100 iki 200 Lt, už neatkūrimą ąžuolais – nuo 200 iki 400 Lt.”
Mišką atkurti ne taip paprasta, kaip kam gali atrodyti. Pirmiausia reikia parengti projektą, paskui paruošti kirtavietę, pasirūpinti daigų ar sodinukų, organizuoti sodinimą. Visi šie darbai reikalauja didelių darbo sąnaudų ir lėšų. Miškininkų skaičiavimu, vieno hektaro užsodinimas kainuoja nuo 1,5 tūkst. iki 10 tūkst. Lt, nelygu kokioje vietoje, kokiu būdu ir kokiomis medžių rūšimis bei kokio amžiaus sodmenimis bus sodinama.
Kaip matyti, reikalavimai miškui atkurti griežti. Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovų nuomone, dėl šių reikalavimų niekas priekaištų nereiškia, nusistovėjusi tvarka pasiteisino – kirtaviečių atkūrimo problemų vis mažėja. Nepaisant neblogų rezultatų, kažkam šovė į galvą mintis tą nusistovėjusią tvarką „patobulinti“ – sumanyta ir Miškų įstatyme įtvirtinta nauja nuostata, kad per penkerius metus neatkurtus miško plotus savininkų lėšomis atkurs Aplinkos ministerija. Tiksliau, ministerija organizuos privačių miškų atkūrimą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
Miškų įstatymo 15 str. papildymas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., o per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašas Vyriausybės patvirtintas tik šių metų kovo 26 d. Pagal tą tvarką AM regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, patikrinęs privačią miško valdą ir nustatęs, kad privatus miškas per penkerius metus neatkurtas, surašo nustatytos formos pažymą, kurios vienas egzempliorius įteikiamas miško valdos savininkui. Regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius per penkias darbo dienas sudaro nuolatinę arba laikiną komisiją pažymoje nustatytam miško neatkūrimo per penkerius metus faktui nagrinėti. Komisija sudaroma iš pirmininko ir keturių narių, iš kurių du atstovauja privačių miškų savininkų interesams.
Komisija patikrina pažymoje pateiktus duomenis ir pateikia direktoriui išvadas dėl per penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimo darbų organizavimo. Išvados ir kiti su jomis susiję dokumentai per 10 darbo dienų pateikiami Aplinkos ministerijai, kuri privalo per mėnesį tuos dokumentus išnagrinėti ir apsispręsti. Apie AM sprendimą miško savininkas informuojamas per penkias darbo dienas.
Po visų minėtų procedūrų AM Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja miško želdinimo ir žėlimo projekto rengimą. Šio projekto pagrindu perka miško atkūrimo darbus ir su viešuosius pirkimus laimėjusiu asmeniu sudaro sutartį miško atkūrimo darbams vykdyti. Išlaidas, susijusias su šiais darbais, apmoka Aplinkos ministerija iš specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų.
Miško savininkas (bendraturčiai) per 20 darbo dienų nuo AM pranešimo apie miško atkūrimo darbų įvykdymą ir patirtas išlaidas privalo sumokėti nurodytą sumą į LR valstybės biudžetą. Jei per nustatytą laiką savininkas nesumoka visų projekto parengimo ir miško atkūrimo išlaidų, AM kreipiasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ginčai dėl aprašo nuostatų taikymo sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi dabar Aplinkos ministerijos pareigūnams dar padaugėjo biurokratinio darbo. Mat iki šiol jie neregistravo per penkerius metus neatkurtų kirtaviečių ir duomenų apie jas neturi. Tokios kirtavietės jau savaime atžėlusios. Norint jas atkurti dirbtinu būdu, t. y. atsodinant, prireiktų savaime atžėlusias kultūras iškirsti. Todėl dvigubai padidėtų lėšos miškui atkurti. Be to, jeigu Miškų įstatymo minėto papildymo autoriams taip rūpėtų kirtaviečių atkūrimas, tai ta nuostata turėtų būti taikoma savininkams, neatkūrusiems iškirsto miško per Miškų įstatymu numatytus kirtaviečių atkūrimo terminus – vienerius, dvejus, trejus metus.
Papildyto Miškų įstatymo 15 str. 6 dalies nuostata nekeltų abejonių dėl jos atsiradimo būtinumo, jeigu privačių miškų savininkai piktybiškai neatkurtų kirtaviečių. Todėl net kai kurių miškininkų manymu ši nuostata atsirado dėl populistinių politikų užmačių.
Lyg teisindamasis Miškų įstatymo 15 str. papildymo autorius AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas dr. Nerijus Kupstaitis „ŪP“ sakė, kad atsiradusi nauja 15 str. nuostata bus taikoma labai retais atvejais, kai po iškirstų labai nederlingoje žemėje augusių pušynų ir per penkerius metus miškas savaime neatželia, lieka plynės. Jo žiniomis, tokių plynių šalyje gali būti tik apie 30 ha. Šių plotų šeimininkus jau sunku surasti, kai kurie gyvena užsienyje. Nesitikima, kad iš jų Aplinkos ministerijai pavyks išreikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl miško atsodinimo.