Naujienos

* Kaimo turizmo sodybos gali padėti išsaugoti ir atkurti nykstantį bei degraduojantį saugomų teritorijų kultūrinį kraštovaizdį

Metas apsispręsti, kokias kaimo turizmo sodybas rems Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai,- "Valstiečių laikraštyje" 2008-03-29 savo poziciją dėsto Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Regina Sirusienė-Lamauskienė ir Albertas Lamauskas. Straipsnį "Kaimo turizmo ateitis – valdininkų rankose" skaitykite www.valstietis.lt

Lietuvos kaimo turizmo asociacija palaiko savitų, tradicinių kaimo turizmo sodybų ir jų aplinkos kūrimo idėją.
Irmos Dubovičienės nuotrauka

Kaimo plėtrai paramą skirstančių valdininkų kabinetuose pastaruoju metu reikalaujama supaprastinti reikalavimus, keliamus tokių sodybų architektūrai, medžiagoms ir pan. Sprendžiant esminį klausimą, kokia turi būti kaimo turizmo sodyba, aktyvią poziciją turi išsakyti atsakingos institucijos.

Savitumas yra vertybė
Lietuvos kaimo turizmo asociacija palaiko savitų, tradicinių kaimo turizmo sodybų ir jų aplinkos kūrimo idėją.
Tradicine laikome sodybą, išlaikiusią arba įgavusią istoriniams Lietuvos kaimo etnokultūriniams regionams būdingus istorinius bruožus ir galinčią juos eksponuoti. Tokios kaimo turizmo sodybos turi pažintinę reikšmę, jose privalomi senųjų kaimo sodybų tvarkymo kultūros pavyzdžiai. 
Savita sodyba ir jos aplinka - pageidaujama prekė. Jeigu kaimo turizmo aplinka supanašės su miestų, priemiesčių ar kitų šalių architektūrine aplinka, ji taps bevertė,  neįdomi, o kaimo turizmas  praras ne tik užsienio, bet ir vidaus rinką. Užsienio turistai  vertina nestandartinius istorinio kaimo bruožus  ir jų savitumą. Nuo suvienodėjusių miestų pavargo ir Lietuvos gyventojai. 
Kaimo turizmo sodyba - svarbi kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Neturime teisės kaimišką kraštovaizdį, ypač saugomą, darkyti miestietiškais pastatais ir miesto statiniams būdingais elementais. To neleidžia Europos Sąjungos priimta kraštovaizdžio apsaugos konvencija bei į ją orientuotos Lietuvos Respublikoje priimtos kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo nuostatos. Tinkamai suformuotos kaimo turizmo sodybos gali padėti išsaugoti ir atkurti nykstantį bei degraduojantį saugomų teritorijų kultūrinį kraštovaizdį.

Reikšmė - daugialypė
Vadinamosios tradicinės kaimo turizmo sodybos samprata - kompleksinė.  Ji aprėpia socialinius, kultūrinius, ekologinius aspektus.
Tradicinė aplinka padeda išsaugoti kaimo kultūrinį tapatumą. Skatina tvarkyti ir puoselėti tėvų sodybas, išsaugoti lietuviško kaimo savitumą.
Kaimo turizmui ypač svarbi ekologiška aplinka. Ne veltui šio verslo neleidžiama kurti arti judrių kelių, pramonės objektų, triukšmingoje aplinkoje. Vis daugiau turistų veržiasi į švarią, ekologiniu atžvilgiu saugią aplinką. Tad kaimo sodybos ir jų aplinka pastaruoju metu tampa  neatskiriama ekologiškos kaimo aplinkos įvaizdžio dalimi. Neverta net diskutuoti, kad kaimo turizmo sodybų pastatuose būtina išsiversti be plastikinių langų, o interjero apdailoje - be sintetinių medžiagų.
Laikomės nuostatos, kad remti ir skatinti dera būtent tradicinės sodybos sampratą atitinkančius projektus.
Turime atsiriboti nuo noro kaimo turizmui pritaikyti netinkamo charakterio (paveldėtus, dabar pastatytus ar suprojektuotus) pastatus. Antra, būtina tarp žinybų tikslingai pasiskirstyti kompetencijas sprendžiant šiuos klausimus.

Ne naikinti, o tobulinti
Turimą teisinę bazę reikia ne naikinti, o tobulinti. Kaimo turizmui remti skirtas lėšas šiuo metu būtina skirstyti vadovaujantis kol kas vienintele teisine tradicinės sodybos formavimo baze -  „Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimais“, kuriuos patvirtino Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.  Šiais reikalavimais turi vadovautis rajonų architektai peržiūrėdami  bei derindami kaimo turizmo sodybų projektus. Remdamasi šiuo derinimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM gali  spręsti, ar projektas kokybiškas,  ir svarstyti  paramos teikimo klausimus. 
Be šių reikalavimų, turėtų būti parengtos išsamios kaimo turizmo sodybų architektūrinio formavimo ir tvarkymo taisyklės. Kaimo plėtra besirūpinanti Žemės ūkio ministerija turėtų skirti lėšų išsamesnei kaimo turizmo aplinkos formavimo analizei. Juk kaimo turizmo verslas nemenkai prisideda prie socialinės ir ekonominės kaimo plėtros, kraštovaizdžio atnaujinimo, aplinkos puoselėjimo bei kaimo kultūrinio tapatumo išsaugojimo. Ateityje turėtų svariai prisidėti Aplinkos ministerija, kuri tiesiogiai atsakinga už architektūrinės aplinkos kokybę. Kaimo aplinkos formavimo kultūros klausimai neturėtų būti svetimi ir Kultūros ministerijai. 
Teisinės bazės kūrimas - ne vien atskirų departamentų valdininkų prerogatyva. Būtina pritraukti platesnį įvairių specialistų ratą - kraštotvarkos, etnokultūros, kaimo architektūros, gamtos ir nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos bei kitokių sričių žinovus. Reikia bendrų pastangų, kad kaimo turizmo sodybos taptų savitos, o jas kuriantys architektai išvengtų lėkštų ir beveidžių globalizmo srovės pagimdytų vėjų.