Naujienos

*R.Dagys: žemėtvarkininkai valstybės tarnybą panaudoja savo asmeniniams tikslams siekti

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad susitikime su Prienų rajono gyventojais jis savo akimis pamatęs ir nusistebėjęs Birštono savivaldybės ir Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Dalės Gulijevos arogantišku elgesiu bendraujant su paprastais žmonėmis.

Dėl skundų lavinos šįmet Seimo Antikorupcijos komisija pasiuntė savo patarėjus būtent į Prienų rajoną. Specialistai patikrino kai kuriuos nuosavybės teisių piliečiams atkūrimo dokumentus. Pasak R.Dagio, šį patarėjų apsilankymą galima pavadinti tik pirmuoju Prienų žemėtvarkininkų veiklos tyrimo etapu.

„Išsiaiškinome kai kuriuos faktus, radome įdomių dalykų. Konkrečių faktų negaliu minėti, nes dabar juos nagrinės specialiosios tarnybos. Tačiau galiu pasakyti, kad iš surinktos medžiagos, iš nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nustatytų žemėtvarkininkų veiksmų galime daryti prielaidas, kad galimai siekdami naudos sau ar savo artimiesiems žemėtvarkos specialistai naudojosi savo tarnybine padėtimi, o už atliktus veiksmus asmeniškai ar per tarpininkus siekė neteisėto atlygio“, - aptakiai dėliojo žodžius R.Dagys.

Užmaskuota tarpininkavimo sistema

Jau prieš metus buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Povilas Malakauskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo apie kai kuriuose rajonuose veikiančią itin gerai suderintą ir užmaskuotą žemėtvarkininkų tarpininkavimo sistemą. Apie tai kalba ir R.Dagys.

„Veikia gerai suderinta tarpininkavimo sistema – tie patys žemėtvarkininkai dirba pagal įgaliojimus, o vėliau vieni kitiems atsilygina sklypais. Užfiksavome ne vieną atvejį, kai gyventojui iš karto grąžinama nuosavybė, tačiau paskui labai greitai, per kelias dienas, žemės sklypas parduodamas tiems patiems asmenims. Netikiu, kad anksčiau niekas nematė, kad veikia tokia sistema. Matė, tačiau užmerkė akis. Mes jas pramerksime“, - žadėjo R.Dagys.

Tačiau iki šiol žemėtvarkininkai jaučiasi nebaudžiami.

„Mes nustatėme daug atvejų, kai žemėtvarkininkai pirmiausia sprendžia savo asmeninius reikalus. Pirmieji mūsų atliktų tyrimų rezultatai pribloškia – žemėtvarkininkai valstybės tarnybą panaudoja savo asmeniniams tikslams siekti“, - tikina R.Dagys.

Pasiūlė po kulką į kaktą

Prienų rajono žemėtvarkininkai apie Šaltinėnų kaime gyvenantį Arnoldą Taujanską kalba kaip apie moralinį teroristą. Taip atsitiko, kad šis jaunas žmogus, ketinantis užsiimti kaimo turizmu, pateko ir į „Valstiečių laikraščio“ akiratį. Apsilankėme jo atstatomoje sodyboje, pasikalbėjome ir supratome, dėl kokių priežasčių Prienų rajono žemėtvarkininkams šis žmogus kelia nerimą.

„Suprantu, kad aš vienas gerai organizuotos kyšininkų sistemos neįveiksiu. Tačiau esu atkaklus – ne vienam sukčiui sugadinau ir dar sugadinsiu gyvenimą“, - atvirai sako A.Taujanskas ir kalba apie savo bendravimą su Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojais.

Šis bendravimas aukščiausią temperatūrą pasiekė pernai gegužės mėnesį, kai A.Taujanskas ir jo bendramintis Romas Loda surengė Prienų rajono gyventojų susitikimą su žemėtvarkininkais.

Susitikimo išvakarėse iniciatoriams telefonu buvo pažadėta padovanoti „po kulką į kaktą, jeigu jie ir toliau kišis į žemėtvarkininkų reikalus“.

„Tačiau mes neatšaukėme numatyto renginio. Paskui kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą. Tyrimo ėmėsi ir Prienų r. policijos departamentas, tačiau pastarojo sugebėjimais aš nusivyliau“, - pasakoja A.Taujanskas.

Ramybės drumstėjai vėliau sulaukė dar vieno grasinimo, tačiau policija liko rami. Pasak A.Taujansko, nebuvo nustatyti net įtariamieji, nors tokia informacija buvusi.

Žemėtvarkininkės valdos apsupo sklypą

A.Taujansko santykiai su žemėtvarkininkais prasidėjo 1995-aisiais. Taip jau atsitiko, kad jis nusprendė palikti miestą ir apsigyventi Šaltinėnų kaime prie Nemuno. Jo motinai priklausiusi namų valda ribojosi su jau tuo metu rajone geras pažintis turėjusia dabartine Birštono ir Prienų r. žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialiste Birute Vokietaitiene.

Prasidėjus žemės reformai, A.Taujanskas pasididino namų valdą iki 70 arų, tačiau priėjimas prie Nemuno liko neprivatizuotas, nors sodyba stovi beveik ant Nemuno kranto. „Tada B.Vokietaitienė mane įtikino, kad pakrantė niekada nebus privatizuojama. Patikėjau. Tačiau 2001-aisiais ji atėjo prie mano sodybos ir pranešė, kad priėjimas prie upės jau atkirstas – pakrantę ji jau buvo privatizavusi, ir man pasiūlė pirkti šį ruoželį ir dar 2 ha žemės už 70, o vėliau - už 200 tūkst. Lt“, - prisimena A.Taujanskas.

Taip jauno žmogaus žemės sklypas pateko į vikriosios žemėtvarkininkės apgultį. A.Taujanskas per vėlai suprato, kad vyksta karas ir jis pateko į apsupimą. Priešas atkirto priėjimą prie upės. Nemunas užgrobtas. Tada A.Taujanskui užvirė pyktis ir žemėtvarkininkė netrukus pajautė, kad jos dalgis atsimušė į kietą akmenuką.

Žvelgė iš savo bokšto

„Valstiečių laikraščio“ pakalbinta Birštono ir Prienų r. žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė B.Vokietaitienė į susidariusią karo padėtį žvelgė iš savo bokšto. „Ne man pavyko privatizuoti Nemuno pakrantę prie ATaujansko sklypo, o A.Taujanskui pavyko privatizuoti sklypą prie mano iš motinos paveldėtos žemės. Ne jis, o aš negaliu prieiti prie Nemuno. Jis kaltina, kad negali įsirengti laiptelių prieiti prie Nemuno, status krantas? Aš visą gyvenimą vaikščiojau esančiu taku ir nieko man neatsitiko“, - aiškino B.Vokietaitienė.

Tiesa, žemėtvarkininkė neneigė, kad Nemuno pakrantė buvo privatizuota vėliau, A.Taujanskui nežinant. O kodėl A.Taujanskas turėjo pirmasis sužinoti apie galimybę privatizuoti upės pakrantę? Žemėtvarkininkų ausims net keistai skamba šis klausimas. Nors apie tokias galimybes pirmieji sužino žemėtvarkos specialistai, tačiau tikra tiesa, kad nei B.Vokietaitienė, nei, pavyzdžiui, jos viršininkė Dalė Gulijeva neprivalėjo apie šiuos pasikeitimus pranešti A.Taujanskui. O kodėl turėtų pranešti, juk valstybės teisės aktuose tokie dalykai nenumatyti. Pergalės vaisius skina pionieriai, t.y. žemėtvarkininkai.

B.Vokietaitienė tikina patyrusi netikėtai aršų A.Taujansko pasipriešinimą: „Mano padėtis nepavydėtina. Į tokią padėtį nelinkėčiau patekti didžiausiam savo priešui. Prie savo sklypo atvykstu tik kartą per metus, nes nesutariu su A.Taujansku. Tik dėl šios priežasties pardaviau dalį savo sklypo“.

Tačiau B.Vokietaitienė neliko be žemės. A.Taujansko duomenimis, žemėtvarkininkė pernai turėjusi ne mažiau kaip 8 sklypus. Žinoma, žemėtvarkininkams nedraudžiama įsigyti žemės sklypų, juo labiau kad B.Vokietaitienė sklypų įsigijimo lenktynėse pralaimi savo tiesioginei viršininkei D.Gulijevai.

Skyriaus vedėjos apetitas

Birštono ir Prienų r. žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalė Gulijeva mėgsta priminti, kad skyriui vadovauja tik nuo 1997 –ųjų. O kokie rezultatai? Pasiekimai neblogi. Pasak R.Dagio, Seimo Antikorupcijos komisija stebėjosi, kad D.Gulijeva per itin trumpą laiką sugebėjusi įsigyti ar privatizuoti apie10 žemės sklypų ir dar 12 sklypų turi jos vyras bei sūnus.

Anot Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, nusistebėjimą kelia, kad D.Gulijeva dviejų sklypų savininke išbuvo tik vieną dieną. Išvadas darykime patys. D.Gulijeva aiškina, kad ji, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, turi teisę įsigyti žemės sklypus.

„Neneigiu, kad man ir mano sūnui atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia dirbantiems žemėtvarkos srityje susigrąžinti ar įsigyti žemės sklypus“, - rėžia D.Gulijeva ir stebisi, kad Seimo Antikorupcijos komisijos patarėjai tikrina jos vadovaujamo skyriaus dokumentus.

„Kodėl tikrina mus? Tikriausiai jie geriau žino, kodėl taip daro“, - su ironija balse „Valstiečių laikraščiui“ sakė D.Gulijeva.

Taigi papūskit man į uodegą! O jeigu bus įrodyta, kad šis sklypų įsigijimas yra verslas? Pavyzdžiui, už 2 ha sklypą prie Nemuno Birštono savivaldybėje šiuo metu prašoma nuo 200 tūkst. Lt. Taigi Vyriausybė gali būti rami - žemėtvarkininkai dėl atlyginimų niekada nestreikuos.

Dešimt tūkstančių tik arbatpinigiai

Kol kas negalime atskleisti daugelio Antikorupcijos komisijos surinktų duomenų. Galime tik pasakyti, kad įtarimai labai rimti, o kaltinimai stulbina. Pavyzdžiui, vienas žemėtvarkininkų 10 tūkst. Lt kyšį pavadino arbatpinigiais. Tokie užmojai. Tikriausiai jokia kita tarnyba taip nesuinteresuota žemės kainos augimu, kaip žemėtvarkininkai. Seimo Antikorupcijos skyriaus pirmininkas R.Dagys suvokia, kad žemėtvarkininkų klanas dar nepademonstravo savo tikrojo pasipriešinimo.

Optimistai viliasi, kad po kiekvieno patikrinimo iš žemėtvarkininkų pamatų pavyksta ištraukti po akmenį ar nors akmenuką. Pesimistai sako, kad Antikorupcijos komisijos kova su žemėtvarkininkais kol kas labiau primena pasaką apie karžygį, kuris nukerta vieną drakono galvą, tačiau jos vietoje išauga dvi.