Naujienos

* Varniai: Ūkininkų sodybos Valstybinės saugomų teritorijos tarnybai pradingsta kaip Čičinsko dvaras

2008-03-05

Varnių regioniniame parke tarsi skradžiai žemę dingo dvi ūkininkų sodybos, - rašo "Valstiečių laikraščio" žurnalistė Nijolė Petrošiūtė straipsnyje "Prasmego kaip Čičinsko dvaras.

Vilija Ramonienė krauna į automobilį dokumentus. Važiuos įrodinėti, kad jos ūkis niekada prasmegęs nebuvo.
Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

"Valstiečių laikraštis" jau rašė apie garsaus skandalo tylią atomazgą. Tai buvo pasakojimas apie garsiąją Seimo nario Jono Ramono kapinių suarimo istoriją, kuria klegėjo visi laikraščiai ir mirgėjo televizorių ekranai. Dėl neva J.Ramono įvykdytos šventvagystės Telšių rajono prokuratūra net atliko ikiteisminį tyrimą.
Vėliau paaiškėjo, tik jau labai tyliai, kad tų kapinių iš viso nėra ir niekada jų J.Ramono ūkyje nebuvo. Iš televizorių ekranų apie baisią šventvagystę liudijęs Ramonų kaimynas Romas Poškus vėliau teismo buvo pripažintas ne apšmeižęs savo kaimynėlius, o „sąžiningai suklydęs“.

Naujos fermos rūpestėliai
Šiandien viešai kapinių artojais apšauktos Ramonų šeimos istorija rutuliojasi toliau - ir nė kiek ne mažiau įspūdingai. Prieš porą metų Ramonai vargais negalais įrodė, jog jie jokių kapinių nearė, nes negalima suarti to, ko nėra, o šiandien valdininkai bando įrodyti, jog nėra ir pačių... Ramonų: nėra jų ūkio, nėra iš tolo raudonais stogais švytinčių pastatų - nieko nėra.
Šeimos ūkio galva ir visų reikalų tvarkytoja vyrą išrinkus į Seimą tapusi Vilija Ramonienė VL guodėsi tik praeitų metų rudenį supratusi esanti ištrinta iš rajono žemėlapio. O viskas prasidėjo, kai buvo patvirtintas jos verslo planas, kurio vertė - 2,5 mln. litų ir kuriame, be kitų svarbių dalykų, buvo įsipareigota per metus parduoti 1,5 tūkst. jaučių. Ponia Vilija, prieš įrašydama tokius įsipareigojimus į verslo planą, žinojo, jog tiek gyvulių savo turimose fermose neišaugins, todėl netrukus paprašė leidimo statyti naują modernią fermą, juolab kad artimiausioje ateityje ūkininkė ketino turėti ir veislinių galvijų ūkį, kuriam jau šiandien iš užsienio yra nupirkti 134 veisliniai galvijai. Tačiau rajono savivaldybė projektavimo sąlygų išduoti neskubėjo, vis rasdavo ko dar paprašyti ūkininkės, kad ji pristatytų, kol galop pareikalavo atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą (PAV). „Liepia, tai liepia, bent jau žinai, ką veikti. Vėl - skaičiavimai, protokolai, skelbimai laikraščiuose, topografijos.... Tarsi ketinčiau įrengti naftos bazę, o ne praplėsti savo ūkį“, - ne be graudulio kalbėjo V.Ramonienė.

Koks ūkis yra stambus?
Per tą laiką, kol vyko su PAV susijusios procedūros, V.Ramonienė nusprendė pasidomėti, ar  valdininkai yra teisūs, tiek daug iš jos reikalaudami, paprastos fermos statybą  vertindami kaip  atominės elektrinės. Mat jai negerų įtarimų sukėlė Varnių regioninio parko direktorės Irenos Zimblienės keliamų reikalavimų kartelė ir jos bei jai pavaldžių asmenų elgesys. Ji spėjo, kad valdininkai greičiausiai bus pasiklydę reikšmių sąvokose ir ėmę reikalauti taip, tarsi būtų kuriamas naujas ūkis. Spėlionės pasitvirtino. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis atsakė, kad „valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, išskyrus atvejus, kai statoma esamose ir buvusiose sodybose“.
Ramonų ūkis - senas senutėlis, čia paties Jono gimta ir užaugta. A.Spruogis primena, kad regioninių parkų teritorijose draudžiama kurti stambius ūkius, bet čia pat teigia, jog „teisės aktai nenurodo, koks ūkis yra stambus“. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė dar plačiau paaiškina: „Valstybinių parkų individualiuose apsaugos reglamentuose yra ribojamas bendras atskiro sklypo užstatymo plotas (vidutiniškai 300-500 kv. m), o ne laikomų gyvulių skaičius. Seniai susiformavusių sklypų užstatymo plotas dažniausiai gerokai viršija šiuos matmenis ir todėl ši nuostata netaikoma jiems“. Po tokių atsakymų dar įtartinesni ėmė atrodyti regioninio parko direkcijos veiksmai: į ūkio garažo priėmimą atvykęs kaip komisijos narys šio parko atstovas ėmė fotografuoti su priimamu objektu nesusijusias detales, o paskui tos nuotraukos atsidūrė respublikiniame laikraštyje. Jei gyventume civilizuotesnėje valstybėje, tai būtų galima pavadinti šnipinėjimu, nes V.Ramonienės ūkis - prekinis, paskleista informacija gali kirsti per verslo šaknis.
Bet, nepaisant čia paminėtų ir keliskart tiek nepaminėtų peripetijų, PAV ataskaita buvo įvertinta teigiamai, o tada, pasak V.Ramonienės, ir prasidėjo „šokiai su kardais“. Varnių regioniniam parkui dėl teigiamų PAV išvadų stojus piestu, net Šiaulių regiono aplinkos departamentas panaikino PAV ataskaitą, beje, savo paties pasirašytą...

Iš kur jie atsirado?
V.Ramonienė iš didžiulės dokumentų stirtos  ištraukia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės atsakymą „Dėl fermos statybos galimybės“. Viena jo pastraipa taip skamba: „Šioje teritorijoje geriausiu atveju galėjo būti tik sodyba su tradiciniais priklausiniais. Ūkio su stambiais pastatais kūrimas geomorfologiniame draustinyje prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kas ir nėra numatyta Varnių regioninio parko tvarkymo plane. Todėl nėra jokio pagrindo pritarti šio ūkio (neteisingai vadinamos sodybos) plėtrai. Be to, tikslinga išnagrinėti, kokiu pagrindu atsirado šis žemės ūkio gamybos kompleksas Drujos geomorfologiniame draustinyje“.
V.Ramonienė neslepia po tokio atsakymo net žadą praradusi, o paskui ėmusi ieškoti dokumentų, kurie pagrįstų, iš kur jie čia atsiradę: 1992 02 20 Varnių apylinkės tarybos sprendimas skirti žemės besikuriančiam ūkininkui Jonui Ramonui... 1991 01 18 išduotas leidimas statybai... 1995 11 30 išduotas Ūkininko ūkio pažymėjimas... „Ši data galėjo būti dar ankstesnė, bet, kaip žinote, tik tuo metu įsikūrė Ūkininkų ūkio registras“, - tikslina V.Ramonienė ir vardija, kiek vien per jos vadovavimo ūkiui laikotarpį pastatyta naujų pastatų. Visi jie pastatyti laikantis griežčiausių reikalavimų, ant priėmimo aktų yra visų įstatymo reikalaujamų pareigūnų parašai, Varnių regioninio parko - irgi. Nė vienas pastatas neiškilo be projektų, be derinimų. Pagaliau šis ūkis ne kartą siekė ES paramos ir taip pat nė karto dėl nieko neužkliuvo. Tad kas, po paraliais, dabar turėjo atsitikti, jei net prokurorą ant menčių sugebėjusi paguldyti R.Baškytė ėmė nebesusigaudyti, „kokiu pagrindu atsirado šis žemės ūkio gamybos kompleksas“?

Išnykę
„Mes - ne atsiradome. Mes buvome dar tuomet, kai nebuvo paties Varnių regioninio parko. Parko direkcija atsirado tik 1996-aisiais, o savo veiklą parkas pradėjo tik 1997-ųjų vasario 27 d. Esmė, matyt,  ta, kad 2006 05 18 buvo patvirtintas Varnių regioninio parko tvarkymo planas Nr. D1-246, kuriame mes kažkodėl likome nepažymėti. Įsivaizduokit tik - valdome šimtus hektarų, sukišome milijonus paramos, o mus užmiršo pažymėt! Kaip Čičinskas su visu dvaru skradžiai prasmegome. Ir ne tik mano ūkis prasmego, mano sesės - irgi“, - sako ponia Vilija ir priduria, kad, šiuos faktus žinant, R.Baškytės stebėjimasis jau atrodo visiškai natūralus, nes ji mato regioninio parko pateiktus dokumentus.
Maža to: šiuo metu Telšių rajono savivaldybės administracija įgyvendina iš dalies ES  finansuojamą ir LR remiamą projektą „Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano parengimas“. Kadangi tiek V.Ramonienės, tiek jos sesės Agnės ūkiai nepateko į Varnių regioninio parko teritorijos planavimo dokumentus, jie nepateko ir į viso rajono bendrąjį planą, nes parkas kaip sudėtinė dalis pateiktas Telšių rajono bendrajame plane.
 

Ant senų planų
V.Ramonienė savo kanalais sakosi išsiaiškinusi, jog parko teritorijos schema veikiausiai sudaryta remiantis 1981 m. kartografiniais duomenimis. Tik taip ir būtų galima paaiškinti, kaip išnyko stambus V.Ramonienės ūkis. Nors Detaliųjų planų rengimo taisyklės, aplinkos ministro patvirtintos 2004 05 03, kategoriškai sako, jog detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metų kartografinio plano, sudaryto geografinės - informacinės sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine forma, to, matyt, paisyta nebuvo. Rengiant Varnių regioninio parko tvarkymo planą, tiek V.Ramonienės, tiek jos sesers ūkiai buvo pažymėti kartografiniame plane ir plano rengėjams jie buvo prieinami. O dar įdomiau tampa, kai sužinai, kad Telšių rajono bendrajame plane išnyko net J.Ramono „suartos“ kapinės...
Taigi tokios tokelės, kurias žinodamas, nebeišmanai - verkti ar juoktis. Tik V.Ramonienei visai nejuokinga. Parko tvarkymo plane nepažymėjus esamų ūkių, pažeidžiami ūkininkų interesai, suvaržoma jų teisė plėtoti veiklą. „Kadangi mūsų čia juridiškai nė negali būti, tai dar ateis vieną dieną ir nugriaus viską. Ir niekas mūsų nė nepasiges, nes mūsų čia nebuvo...“

V.Ramonienė stebisi, tai kas vis dėlto turėjo atsitikti, jei net prokurorą ant menčių sugebėjusi paguldyti  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūtos Baškytė(nuotraukoje), pati  ėmė nebesusigaudyti oficialiuose raštuose?

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka