Kaip skelbia savo internetinėje svetainėje Generalinė miškų urėdija, Aplinkos ministerijoje 2008 m. kovo 4 d. buvo apsvarstyta Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2007 metų darbo ataskaita. Pristatydamas urėdijų veiklos rezultatus Aplinkos ministerijos vadovybei B.Sakalauskas nepamišo ir privačių miškų, teikdamas kad jam: „Dar nė karto ir jokiuose dokumentuose nepavyko sužinoti, kiek mokesčių valstybei moka privačių miškų savininkai“. LMSA primena besidominiems, kad LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, jog privačių miškų savininkai moka 15 proc. nuo visų pajamų, gautų už parduotą medieną, o privačios miškininkystės įmonės moka visus įstatymų numatytus mokesčius, kaip ir valstybinės miškų urėdijos, bei apmoka miškų savininkams už perkamą išsikirtimui mišką.
****************************
 Pranešimą skaitęs generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pabrėžė, jog Generalinės miškų urėdija 2007 metais pirmenybę skyrė miškų urėdijų administravimui gerinti, valstybiniams miškams registruoti Nekilnojamojo turto registre ir paramai miškų ūkiui, kuri numatyta Lietuvos 2007 – 2013 metų Kaimo plėtros plane, organizuoti.
Įdomu palyginti administravimo 2006 metais rodiklius Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Estijoje valstybinės reikšmės miško žemės yra 1,1 mln. ha, Latvijoje – 1,6 mln. ha, Lietuvoje - 1 mln. ha, Lenkijoje – 7,4 mln. ha, tačiau gauto grynojo pelno rodikliai labai skirtingi.
Miškininkystės specialistų skaičius taip pat skirtingas: iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Estijoje, Latvijoje jų yra gerokai mažiau negu Lietuvoje, tačiau reikia prisiminti tai, jog nemažai šių specialistų tose šalyse darbuojasi ne tiesiogiai urėdijose, kaip Lietuvoje, bet miškus prižiūrinčiose akcinėse bendrovėse ir valstybinėse tarnybose. Jei tų šalių specialistų skaičius pateiktume tokia metodika, kaip yra mūsų šalyje – jų būtų maždaug tiek pat kaip Lietuvoje.
„Per pastarąjį dešimtmetį specialistų skaičius urėdijose sumažėjo dvigubai ir šiais metais jis taps dar mažesnis, tačiau kai kurie medienos perdirbėjai mums vis tiek priekaištauja, jog specialistų urėdijose yra pernelyg daug. Urėdijų nuomonė yra kitokia – jos guodžiasi, jog specialistų stinga, kai kurių darbų nespėjama nuveikti. Galbūt padės tai, jog esame numatę šiemet tobulinti informacinę sistemą ir supaprastinti dokumentaciją“, - kalbėjo generalinis miškų urėdas.
Registruoti nurodo įstatymai Valstybės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre sukėlė net ir kai kurių miškininkų abejonių: ar verta tai daryti? Tačiau Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodyta, jog valstybės turtas – miškai priklauso valstybei.
Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis skelbia: „Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. (...) Vyriausybės įgaliota institucija privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas.“
Žemės įstatymo 8 straipsnyje detalizuojama, kam perduodama valstybinė žemė neatlygintinai ja naudotis: „Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms (...).Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Sprendimus apie valstybinės žemės perdavimą miškų urėdijoms šiame įstatyme pavesta priimti apskrities viršininkui. Jis arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas sudaro panaudos sutartį.
Žemės įstatymo 8 straipsnyje nurodoma: „Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.“
Miškų įstatymo 2 straipsnyje įvardijamos miškų urėdijų pareigos: „Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą“. Pasiūlė pratęsti terminą Įregistruoti valstybinės reikšmės miškus nurodyta ir Vyriausybės 2006-2008 metų programoje, kurią Vyriausybė patvirtino 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1020. Šiame dokumente parašyta: „Įregistruoti valstybinės reikšmės miškus Nekilnojamojo turto registre, įvykdymo data – 2006-2008 metai“.
2006 m. gegužės 17 d. nutarimu „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ Vyriausybė pavedė: „1.2. apskričių viršininkams – iki 2007 m. liepos 1 d. suformuoti (...) valstybinės reikšmės miškų valstybinės miško žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu; 1.3. Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai iki 2006 m. birželio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus pasiūlymus dėl šio nutarimo 1.2 punkte nurodytų darbų finansavimo; 1.4. apskričių viršininkams – iki 2006 m. liepos 1 d., suderinus su Aplinkos ministerija, patvirtinti šio nutarimo 1.2 punkte nurodytų darbų atlikimo grafikus. 2. Perduoti įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškus (valstybinės miško žemės sklypus) patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti“.
Kaip minėta, Vyriausybė pavedė šį apie 100 milijonų litų kainuosiantį darbą atlikti Aplinkos, Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms kartu su apskričių viršininkų administracijomis. Buvo nurodyta baigti registruoti valstybės miškus 2008 metais.
Tačiau, B.Sakalausko nuomone, šį įpareigojimą įvykdyti praktiškai nebus lengva. „Ne visos apskritys skuba daryti žemėtvarkos projektus – kai kurios teisinasi, esą dar nebaigta Žemės reforma“, - įvardijo pagrindinę problemą generalinis miškų urėdas. Jis siūlė registravimo terminą pratęsti.
Praėjusiais metais teritoriniams žemėtvarkos skyriams pateikta registruoti daugiau kaip 300 tūkst. ha valstybinių miškų, arba beveik trečdalis viso jų ploto, tam urėdijos išleido 9 mln. litų nuosavų lėšų. Tikimasi, jog iki šių metų pabaigos bus įregistruota maždaug pusė valstybinių miškų. Šiuolaikiniai medelynai Organizuojant paramą miškų ūkiui, kuri numatyta Lietuvos 2007 – 2013 metų Kaimo plėtros plane, Generalinė miškų urėdijai pavesta įvertinti ir tvirtinti miško želdinimo ir pažeistų miškų atkūrimo projektus, teikti duomenis ir pažymas siekiantiems šios paramos ūkininkams. GMU rūpinasi ir tuo, kad netrūktų miško sodmenų norintiems įveisti miškus žmonėms.
„Gaila, jog tik šių metų sausį buvo patvirtintos šios paramos įgyvendinimo taisyklės, todėl paprašėme pratęsti terminą paraiškoms priimti iki liepos pirmosios“, - informavo B.Sakalauskas.
Už Europos Sąjungos struktūrinių fondo lėšas, kurios buvo gautos pagal minėtąją paramą miškų ūkiui (4,166 mln. Lt), šalies urėdijos nusipirko gaisrų gesinimo automobilių, pastatė gaisrų stebėjimo bokštų, atkūrė stichinių nelaimių ir gaisrų nuniokotus miškus.
Kitas svarbus ir nuolatinis šalies miškininkų rūpestis – plėsti valstybės girių plotus, juolab kad Vyriausybė yra patvirtinusi Miškingumo didinimo 2006-2008 metais programą. Vykdant šią programą jau įveista beveik 7,5 tūkst. ha naujų miškų žemės ūkiui netinkamose žemėse. Absoliučią daugumą šių darbų savo lėšomis nuveikė urėdijos ir tik truputį – privačių žemių ar miškų savininkai. Šiais metais urėdijos planuoja įveisti dar apie 1500 ha miškų valstybinėje žemėje.
Praėjusiais metais urėdijos perdavė neatlygintinai, paprastai tariant – padovanojo beveik pusę milijono miško sodmenų privačių žemių savininkams, kurie norėjo įsiveisti miškų, tačiau negalėjo gauti europinės paramos. Tai prilygsta maždaug 103 ha plotui. „Taigi mes visais įmanomais būdais plečiame šalies miškus, kurių Lietuvoje, palyginti su aplinkinėmis šalimis, kol kas yra mažiausiai“, - pabrėžė Generalinės miškų urėdijos vadovas B.Sakalauskas.
Beje, būtent dėl to ir buvo pastaraisiais metais gerokai atnaujinti daugelio šalies urėdijų medelynai. Vien praėjusiais metais tam skirta daugiau kaip 8 mln. litų. 2008 metais medelynams plėsti ir modernizuoti bus skiriama 15 milijonų. Plynių giriose vis mažiau Šalies urėdijų specialistams darbuotis būtų kur kas lengviau, jei jie naudotųsi viena bendra informacine sistema. Deja, ligi šiol vien buhalterinių programų urėdijose buvo net penkios. Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos komisijos nusprendė šias ir kitas programas (pavyzdžiui, girininkijose naudotą ūkinių darbų ir medienos apskaitos programą „Miško skaita“ sujungti ir sukurti integruotą miškų ūkio informacinę sistemą. Sumanyta taip pat supaprastinti ir miškininkų dokumentaciją.
2007 metais GMU tobulino, o šiemet ir toliau tobulins prekybą apvaliąja medieną bei šio miškų turto apskaitą. Tam buvo sudaryta darbo grupė, be to, šiuos klausimus aptarė ir Miškų urėdų gamybinis susirinkimas. GMU siūlymai pateikti Aplinkos ministerijai.
Beje, tobulinant medienos apskaitą svarbu, jog kuo daugiau medienos matuotų Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija. „Tikėjomės, jog daugelį medienos perdirbėjų ši naujovė nudžiugins ir medienos perdirbimo įmonėse bus sumontuota įranga, kuria galima būtų priimti nepriklausomų matuotojų išmatuotą medieną, tačiau 2006 metais medienos perdirbėjai priėmė tik 6 proc., o pernai – 10,7 proc. tokios medienos“, - sakė B.Sakalauskas. Jo nuomone, reikėtų šią sąlygą įrašyti į Prekybos apvaliąja mediena taisykles.
2007 metais urėdijos atliko daugiau negu įprasta vadinamųjų privalomųjų darbų – miškų apsaugos, tvarkymo, atkūrimo, veisimo ir kt. Tai nieko keisto – juk ir pajamų pernai buvo gauta daugiau negu ankstesniais metais, o „liūto dalis“ šių lėšų ir skiriama miškams atkurti ir prižiūrėti.
Daugeliui gamtos mylėtojų nepatinka plyni kirtimai. Pastaraisiais metais urėdijos tokių kirtimų skaičių mažina – stengiamasi išsiversti neplynais kirtimais, nors ekonomiškai tai neretai ir nuostolinga. 2004 metais neplyni kirtimai sudarė tik 15,2 visų kirtimų skaičiaus, o 2007 metais – 25,6 proc., taigi beveik dvigubai daugiau.
Miškininkai gali pagrįstai didžiuotis, jog daugelis darbų miškuose dabar nudirbama modernia vakarietiška technika, kuria galima dirbti ne tik našiai ir patogiai, bet ir kur kas mažiau negu anksčiau naudotais mechanizmais pakenkti miškui. Aistros dėl medienos Prekyba mediena – ši miškininkų darbo sritis pastaraisiais metais sukelia itin daug aistrų. „Dabar daug ažiotažo kyla dėl to, jog esą pernelyg mažai patiekiame plokščių medienos. Tačiau statistika rodo, jog jos parduodama vis daugiau. 2000 metais tokios medienos buvo parduota 188,1 tūkst. ktm, o 2007 m. – 334 tūkst. ktm“, - vardijo skaičius B.Sakalauskas.
Jis atmetė priekaištus, neva per daug medienos parduodama eksportui iš Lietuvos – Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai dvigubai didesni. Beje, mūsų šalies urėdijos eksportui iš valstybinių miškų 2007 metais pardavė 20 proc. medienos, o privačių miškų savininkai – 45 proc., t.y, daugiau negu dvigubai.
Iškalbinga ir štai ši statistika: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje apvaliosios medienos vidutinė kaina 2007 metais buvo 10 proc. didesnė negu Lietuvoje.
Po to, kai prieš keletą metų buvo nutarta tiekti medieną tik tiems pirkėjams, kurie sumoka skolas ir delspinigius, labai sumažėjo daugelio medienos pirkėjų skolos urėdijoms – nuo 53,6 mln. Lt 2001 metais iki 1,1 mln. Lt 2007 metų pabaigoje. Tiesa, tai sukėlė didžiulį kai kurių medienos pirkėjų – daugiausia didžiųjų medienos perdirbėjų – pyktį, kuris neatslūgo iki šiol. Jis netgi padidėjo: siūloma leisti pardavinėti medieną stačiu mišku, grasinama įvairiomis sankcijomis ir t.t.
Pajamos už parduotą apvaliąją 2007 metais sudarė 89,9 proc. visų gautų urėdijose pajamų. Tačiau, kaip minėta, pelno rodikliai buvo labai nevienodi – nuo keleto šimtų tūkstančių iki keleto milijonų litų. „Netrukus urėdijos pateiks savo darbo ataskaitas ir tada analizuosime, kas lėmė nevienodus jų darbo rezultatus. Tačiau, ko gero, iš esmės šią padėtį pagerintų tik valdymo tobulinimas“, - sakė generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.
Didžioji dalis 2007 metais gautų už apvaliąją medieną lėšų (34 mln. Lt iš bendros 120 mln. sumos) – atidėta valstybės miškams registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nemažai pinigų „suvalgo“ ir padidėjusi medienos ruošos savikaina, papildomos lėšos miškams atkurti ir naujiems veisti, saugoti nuo kenkėjų ir gaisrų, keliams tiesti bei remontuoti, taip pat – mokesčiams į valstybės biudžetą. Antai 2002 m. šalies urėdijos į Lietuvos iždą sumokėjo 78,8 mln., o 2007 m. – jau 133,3 mln. Lt, taigi per penkerius pastaruosius metus mokesčių suma valstybės biudžetui padidėjo beveik dvigubai.
„Dar nė karto ir jokiuose dokumentuose nepavyko sužinoti, kiek mokesčių valstybei moka privačių miškų savininkai“, - sakė B.Sakalauskas. Nustebino skirtingi rezultatai Dauguma valstybės miškininkų jiems patikėtas šalies girias prižiūri ir tvarko neblogai, tačiau kai kurios valstybės įmonės - urėdijos galėtų dirbti gerokai efektyviau. Tokią išvadą padarė Aplinkos ministerijos vadovai, išklausę Generalinės miškų urėdijos ataskaitą. Aplinkosaugos vadovus nustebino nemažas kai kurių urėdijų darbo rodiklių skirtumas.
Medienos kainos pernai šoktelėjo, tad visos urėdijos gavo pelno. „Tačiau kodėl vienose gauta pelno tik keletas šimtų tūkstančių litų, o kitose – keletas milijonų? Ar tik gamtos sąlygos – prasta žemė, drėgnos vietos – kaltos?“, – stebėjosi ministerijos vadovai.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno nuomone, skirtingas urėdijų darbas rodo, jog reikia tobulinti miškų valdymą. Tokios pat nuomonės buvo ir Aplinkos ministerijos sekretoriai Arvydas Dragūnas bei Inesis Kiškis.
Generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas priminė, jog Aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai pernai parengė miškininkystės valdymo Lietuvoje optimizavimo studiją. „Tačiau jūs žinote, kaip baigėsi šios studijos svarstymas“, - sakė B.Sakalauskas.
Šiais, 2008 metais šalies miškininkai svarbiausiais laiko šiuos darbus: įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programą; jei bus įmanoma – užbaigti registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinius miškus; toliau įgyvendinti Lietuvos 2007-2013 metų Kaimo plėtros plano priemones, numatančias paramą miškų urėdijoms. Be to, numatoma toliau tobulinti prekybą medieną, kurti centralizuotą miškų ūkio veiklos informacinę sistemą, paprastinti dokumentaciją urėdijose ir girininkijose.
www.gmu.lt skelbiama
Generalinės miškų urėdijos 2007 metų veiklos ataskaita
|
