Naujienos

* Žemės grąžinimo peripetijos: užgrobęs žemę Seimas spardo jos savininkus

S.Gaidanienė piktinasi Seimo kanceliarijos veiksmais: „Žemės nuosavybės aktai privilegijų gynėjams negalioja".  A.Barzdžius

Kai tik teisėti piliečių reikalavimai ima kirstis su parlamentarų asmeniniais interesais ir privilegijomis, Konstitucijos nuostata, įtvirtinanti šventą teisę į nuosavybę, virsta tuščiu šūkiu,- rašo Gediminas PILAITIS, "Lietuvos ryto" korespondentas, 2008-03-06 straipsnyje "Užgrobęs žemę Seimas spardo jos savininkus"

Į nuožmią kovą dėl auksinės pajūrio žemės jau įsitraukia ne tik neaiškaus plauko verteivos, bet ir Seimo valdininkai, savo abejotiną teisybę bandantys įrodinėti net teismuose.

Su tuo susidūrė kauniečių Stanislavos ir Algirdo Gaidanių šeima, siekianti atgauti Palangoje anksčiau valdytą 18 arų žemės sklypą. Čia dabar šeimininkauja Seimo kanceliarija.

Ilgai mulkina paveldėtojus

Po karo nacionalizuotoje Gaidanių žemėje tarp J.Simpsono ir Kretingos gatvių Palangoje jau kuris laikas stūkso Seimo poilsio namai.

Todėl kurorto valdininkų palaikoma Seimo kanceliarija neriasi iš kailio, kad čia atostogaujančių politikų ramybės nedrumstų aplinkinių sklypų savininkai arba jų nuosavybės teisių paveldėtojai.

Nors šalia Seimo poilsiavietės verda statybos, Palangos savivaldybės atstovai, žemėtvarkininkai kauniečius daugelį metų vedžioja už nosies, įrodinėdami, kad valstybės išperkamai žemei priskirti sklypai buvusiems savininkams negrąžinami natūra.

Dalį sklypo atrėžė kaimynui

A.Gaidanio nuosavybės teisės į senelio žemės sklypą Palangoje atkurtos dar 1992 metais.

Bet, užuot grąžinę žemę neįgaliam 81 metų pensininkui, valdininkai teigia, kad dabar tai – ne jo, o valstybės žemė, kuria pagal panaudos sutartį neatlygintinai naudojasi Seimo kanceliarija.

Paveldėtojui siūlyta tartis dėl žemės grąžinimo natūra kokioje nors kitoje Palangos vietoje.

Tačiau A.Gaidanis nori atsiimti savąją, juolab kad sklypas, į kurį jis pretenduoja, nėra užstatytas.

A.Gaidanio nuosavybės teises į žemę pripažinusi Palangos miesto valdyba 1993 metais sklypą padalijo ir 13 arų kauniečiui negrąžintos žemės neatlygintinai perdavė palangiškiui Gabrieliui Milašiui.

Pasirodo, jo giminaičiai kaimynystėje irgi buvo pasistatę medinį vasarnamį.

„Šioje vietoje iškilo nauji kotedžai. Viskas buvo daroma slaptai – apie formuojamus naujus detaliuosius planus mūsų niekas neinformavo“, – dvejopais valdininkų standartais stebėjosi S.Gaidanienė.

Kancleris – neperkalbamas

Kauniečiai apie savo bėdas pranešė Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

Siekdami susigrąžinti natūra bent dalį giminaičių valdytos žemės jie prašė Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio pakoreguoti sklypo ribas.

Tačiau G.Vilkelis pareiškė, kad dar 1999 metais tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Seimo kanceliarijos reikmėms neva teisėtai perduoto ginčytino žemės sklypo ribos nebus persvarstomos.

Klaipėdos apskrities administracijos potvarkius Gaidaniai apskundė teismui. Seimo kanceliarija šioje byloje – trečiasis asmuo.

Tačiau atsakovai į Kauno apygardos administracinio teismo pirmąjį posėdį neatvyko.

Kaltųjų paieškos – bevaisės

„Ar žemė grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalieji planai, o pagrįstas visuomenės poreikis, jei ji yra laisva“, – aiškino Gaidanių interesams atstovaujantis advokatas Antanas Morkūnas.

„Žemės grąžinimo natūra taisyklės buvo nustatytos tik 2002 metais. Gaidaniai patys turėjo domėtis, kas vyksta su jų žeme“, – kaltę nuo savęs stūmė Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė.

Valdininkams pasiklydus tarp įstatymų, Seimo poilsiavietę Palangoje supanti žemė tapo nesantaikos akmeniu.

Niekas nesupranta, kodėl šioje vietoje vieni sklypai buvusiems savininkams ar paveldėtojams grąžinami natūra, o dėl kitų teismuose verda įnirtingos kovos.

Atkasė aikštyno liekanas

Prieš porą metų Seimas bandė apginti poilsiavietę nuo JAV lietuvės Violetos Marijos Petrik, kuri irgi tikisi atsiimti jos šeimai tarp J.Simpsono ir Kęstučio gatvių priklausiusį sklypą.

Seimo biurokratai, nenorėdami atiduoti nė pėdos žemės, atkasė čia dar sovietmečiu buvusio teniso aikštyno liekanas tik tam, kad vasarą atostogaujantys parlamentarai galėtų bent formaliai postringauti apie visuomenės reikmėms neva tarnaujančią žemę.

Biurokratai griebėsi gudrybių

V.M.Petrik pasiskundė parlamentarui Jurgiui Razmai. Šis savo ruožtu kreipėsi į tuometį laikinąjį Seimo kanclerį Joną Milerių: „Manau, kad tokie akibrokštai nedera su mūsų, įstatymų leidėjų, deklaruojama pagarba šventoms piliečių nuosavybės teisėms“.

Vos pradėję bylinėtis su išeive parlamento atstovai griebėsi gudrybių – savavališkai įrengtas jau visiškai susidėvėjusias ir neregistruotas asfalto aikšteles jie Registrų centre įteisino kaip Seimo nuosavybę.

„Lietuvos ryto“ paprašytas įvertinti savo pirmtako Seimo kanclerio Arvydo Kregždės veiksmus J.Milerius į išsamesnes kalbas nesileido: „Aš nežinau, kas ten yra. Vieni sako, kad tai – teniso aikštynas, kiti – automobilių aikštelė. Mano pozicija – neparceliuoti valstybės turto“.

Sunku atsisakyti privilegijų

Minėti poilsio namai Palangoje linksniuoti, kai parlamento rūmus drebino tarnybinių privilegijų skandalas, iš Seimo pirmininko posto tuomet nušlavęs ir Artūrą Paulauską. Tada siūlyta parduoti visas Seimui priklausančias poilsiavietes.

Tačiau kovos su privilegijomis vajus, jam net neįsibėgėjus, greitai baigėsi.

* * *

Iš pirmų lūpų

Gintautas Vilkelis, Seimo kancleris

„1999 m. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Seimo kanceliarijos reikmėms perduoto ginčytino žemės sklypo ribos nebus persvarstomos“.

Jurgis Razma, Seimo narys

„Tokie akibrokštai nedera su mūsų, įstatymų leidėjų, deklaruojama pagarba šventoms piliečių nuosavybės teisėms“.

* * *

Grąžinta tik pusė žemių

* Prašymus dėl Palangoje anksčiau turėtos, bet nacionalizuotos nuosavybės pateikė 1726 piliečiai, pretenduojantys į bendrą 2394 ha žemės plotą.

* Nuosavybės teisės į visas prašymuose nurodytas žemes kol kas yra atkurtos tik 152 piliečiams. Iš viso nutarta atkurti teises į kurorto žemes, kurių bendras plotas siekia 1111 ha.

* Palangoje tarpukariu nacionalizuota žemė, į kurią nuosavybės teisės jau atkurtos, dabar sudaro 44,6 proc. viso prašymuose nurodyto ploto.

* Tačiau visiškai atkurta nuosavybe ir atgauta žeme šiuo metu gali džiaugtis tik 8,8 proc. visų jas panorusių susigrąžinti pretendentų.

* Pernai įvairių instancijų teismuose nagrinėtos 25 su nuosavybės teisių atkūrimu, žemės grąžinimu Palangoje susijusios civilinės bylos.