Naujienos
* Seimo kontrolierė ragina paržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius žemės su naudingosiomis iškasenomis grąžinimą
LR SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA
2008-03-03
Pareiškėjai nurodo žemės grąžinimo Vilniaus apskrities teritorijose, kuriose yra naudingųjų iškasenų, problemas. Aptariamos problemos aktualumą patvirtina tai, kad Vilniaus apskrities teritorijoje, ypatingai Vilniaus ir Trakų rajonuose, naudingųjų iškasenų telkinių plotai užima gana didelius valstybinės žemės plotus ir šiais plotais yra mažinamas laisvos valstybinės žemės plotas, vadinasi, kartu mažėja ir piliečių galimybės susigrąžinti žemę.
Pagal įstatymų reikalavimus žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, turi būti grąžinta piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui. Tuo atveju, jeigu žemė yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, ji yra išperkama valstybės.
Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė ištyrė piliečių skundą, kuriame nurodyta, jog asmenims natūra negrąžinama Vilniaus apskrities Trakų rajone esanti žemė. Tiriant skundą buvo nustatyta, kad žemė pareiškėjams negrąžinama, nes ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei – yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.Seimo kontrolierė, nagrinėdama skunde keliamus klausimus, atkreipė dėmesį į tai, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti 14 ha žemė patenka į beveik 313 ha teritoriją, kurioje yra išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Visas šis beveik 313 ha valstybinės žemės plotas, nors šiai veiklai valstybė yra išnuomavusi tik 21 ha žemės plotą, t. y. naudojama tik nedidelė dalis naudingųjų išteklių telkinio teritorijos, yra priskirtas valstybės išperkamos žemės kategorijai, vadinasi, natūra negrąžinamas.
Seimo kontrolierė priėjo išvados, kad prielaidos negrąžinti didelių naudingųjų išteklių gavybai nenaudojamų žemės plotų, t. y. priskirti juos valstybės išperkamiems, atsiranda dėl teisinio reglamentavimo, nes įstatymų lygmenyje, skirtingai negu kitoms valstybės išperkamos žemės kategorijoms, nėra numatyta, kokios institucijos sprendimu yra nustatomi (tvirtinami) valstybės išperkamos žemės, kuri yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, plotai, taip pat tai, jog įstatyme nėra pateikta ir naudingųjų iškasenų naudojamo telkinio teritorijos sąvoka. Seimo kontrolierės nuomone, atsižvelgiant į strateginę žemės gelmių svarbą, valstybės išperkamų teritorijų, kuriose yra naudingųjų išteklių, žemės plotus turėtų tvirtinti Vyriausybė.
Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, jog žemė valstybės išperkamai gali būti priskirta tik tada, jeigu jai yra realus ir konkretus visuomenės poreikis, taip pat priėjo išvadą, kad ne visos žemės, kurioje yra naudojami naudingieji ištekliai, priskyrimas valstybės išperkamai, vadinasi, ir negrąžinimas natūra buvusiems savininkams (jų paveldėtojams), yra pagrįstas visuomenės interesais – privatiems juridiniams asmenims išduoti leidimai naudoti naudinguosius išteklius tam tikrais atvejais vertintini kaip komercinis interesas, nes didžioji dalis išgaunamų išteklių naudojami komerciniams tikslams. Teisinis reglamentavimas, numatant, jog žemė yra išperkama valstybės, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, ta dalimi, kuria valstybės išperkamai žemei yra priskiriama žemė, kurioje yra naudingųjų išteklių, tačiau ji naudojama komerciniams tikslams, taip pat, kai teisės nuostatomis yra sudaromos prielaidos bei sąlygos (kaip ir nagrinėjamu atveju) valstybės išperkamai žemei priskirti, t. y. natūra negrąžinti, ne tik tuos naudingųjų iškasenų plotus, kurie faktiškai yra naudojami naudingųjų iškasenų gavybai, bet ir daug didesnius, t. y. išžvalgytus, tačiau faktiškai daug metų nenaudojamus žemės plotus, Seimo kontrolierės nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio teisinio reglamentavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Seimo kontrolierė, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisės nuostatas, informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininką ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką, kad kai kurios Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatos apriboja pretendentams galimybes susigrąžinti natūra žemę teritorijose, kuriose faktiškai nėra išgaunamos naudingosios iškasenos ir kurioms nėra realaus visuomenės poreikio, ir todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir rekomendavo svarstyti šio įstatymo pakeitimo klausimą.„Būtent tokių asmenų, kurie pretenduoja susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, interesų gynimui tikslinga ir būtina peržiūrėti pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad privačių juridinių asmenų ir jų grupių, turinčių teisę užsiimti veikla, susijusia su naudingųjų iškasenų naudojimu, komerciniams interesams nebūtų teikiamas prioritetas prieš valstybės įsipareigojimus grąžinti žemę buvusiems savininkams. Esant grąžintinos žemės trūkumui, turėtų būti rimtai svarstomas tokių žemės plotų grąžinimo savininkams klausimas. Tuo labiau kad tokia žemė būtų grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, t. y. jos grąžinimas neužkirstų kelio, esant reikalui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, o iki tol ji būtų tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti“ – teigia Seimo kontrolierė.
Atsižvelgdama į tai, kad gamtos ištekliai turi didžiulę ekonominę, socialinę reikšmę ir yra ypač svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, jie sudaro ekonomikos vystymosi žaliavų bazę, rekreacinių ir energijos išteklių pagrindą, Seimo kontrolierė taip pat pareiškė nuomonę, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai leidžiama gamtinius išteklius komerciniais tikslais naudoti lengvatinėmis sąlygomis (privatūs asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą, bet neturintys jokių teisių į žemės sklypą, kurio ribose galimai yra gamtos ištekliai, ne konkurso tvarka gauna teisę žvalgyti, o vėliau ir naudoti išimtinei valstybės nuosavybei priklausantį turtą), galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų valstybės turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų, Konkurencijos įstatymo nuostatų, taip pat sudaro neskaidraus naudingųjų išteklių naudojimo prielaidas.
Seimo kontrolierė atkreipė į tai Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos dėmesį ir rekomendavo pagal kompetenciją įvertinti, ar įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių naudingųjų iškasenų žvalgybą ir naudojimą, nuostatos neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams bei nesudaro sąlygų korupcijai.
Atstovė spaudai Kristina Brazevič
Tel. 266 51 32, 8 (687) 21971
