Naujienos

* Vienašališkai plėsdami saugomų teritorijų ribas aplinkosaugininkai suvaržo tūkstančių šalies žmonių teises

Išplėtę regioninių parkų apsaugos zonų ribas, aplinkos sargai suvaržė tūkstančių šalies žmonių teises. Kai kurie kaimai jau įvardijami kaip buvę, nors gyventojai nesirengia iš jų išsikraustyti. Žmonės tikina netylėsią ir planuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, jei Aplinkos ministerija patvirtins abejotinus projektus, - situaciją 2008-02-27 analizuoja "Valstiečių laikraštis" straipsnyje "Valdžia kaimiečius įkalino zonoje".

Aplinkos ministerijai patvirtinus naujas Kauno marių regioninio parko ribas bei Kauno rajono bendrąjį planą, iki 2017 m. išnyktų Viršužiglio bei Arlaviškių kaimai. 

Neliks dviejų gyvenviečių
„Kur matyta, kad kaimai įvardijami kaip buvę“, - „Valstiečių laikraščiui“ piktinosi Taurakiemio bendruomenės centro pirmininkė Janina Jurkevičienė. Ją ir šimtus kitų gyventojų papiktino valdininkų noras ištrinti iš Lietuvos žemėlapio Viršužiglio ir Arlaviškių kaimus, iš kurių žmonės nė neketina išsikelti.
Gyvenvietės, kuriose šiuo metu įsikūrę apie 800 žmonių, buvusiomis įvardijamos Kauno rajono bendrajame plane. Aplinkos apsaugos specialistai abu kaimus įtraukė į Kauno marių regioninio parko buferinę apsaugos zoną.
Apsaugos zona gerokai praplėsta kol kas tik brėžiniuose, bet jei projektą patvirtins Aplinkos ministerija, gyventojai neišvengiamai turės rūpesčių.

Sužinojo per vėlai
Viršužiglyje gyvenantis Valentinas Žiūra tikino, kad, nepaisant nepatvirtinto buferinės zonos projekto, jis jau dabar patiria nuostolių. „Turiu 15 ha žemės, kuri šiose vietovėse nenaši, bet kaip ją parduoti, jei buferinėje zonoje taikomi statybų ir veiklos apribojimai “, - sakė V.Žiūra.
Jam pritaria ir Taurakiemio seniūnas Saulius Antanas Makūnas: „Niekas nepranešė, kad bus plečiamos Kauno marių regioninio parko apsaugos zonos. Žmonėms negaliu paaiškinti, kodėl parko direkcija vienašališkai nusprendė jas praplėsti, visiškai neatsiklausdama visuomenės“.
Jis tikina, kad aplinkos apsaugos suvaržymų zona  išsiplės apie 700 ha plote.

Leido sudarkyti kraštovaizdį
Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė teigia, kad Arlaviškių-Viršužiglio buferinėse apsaugos zonose saugoma kaimiško pobūdžio kraštovaizdžio regimoji aplinka. „Ją turime išsaugoti ateities kartoms, o žmonės gyvena tik šia diena“, - kalbėjo N.Eidukaitienė.
Ji negalėjo pasakyti, kodėl tokiu atveju nepavyko išsaugoti Vaišvydavos vaizdų. Ši gyvenvietė per pastaruosius kelerius metus gerokai išsiplėtė, joje iškilo daugybė individualių namų. „Vaišvydavą praradome negrįžtamai, todėl reikia išsaugoti bent  tai, ką galime“, - sakė N.Eidukaitienė.
Piktžaizdėmis ji įvardijo sodininkų bendrijas,  įsikūrusias prie Vaišvydavos ir Viršužiglio.

Mojuoja Europos Sąjungos vėliava
Viršužiglį ir Arlaviškes nuo Šakių rajono Gelgaudiškio miestelio skiria apie 100 km, bet ir čia problemos panašios. „Panemunių regioninio parko direkcija nesileidžia į kalbas ir nesirengia sumažinti parko buferinės zonos“, - sakė Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ tarybos pirmininkas Edmundas Rinkevičius.
Bendruomenė siekia, kad prie Nemuno būtų pastatytas nedidelis uostas, išliktų  aerodromas, būtų įrengtas paplūdimys. „Čia nuolat renkamės į šventes, bet buferinė zona, kurioje atsidūrė ir trečdalis miestelio, varžo mūsų norus“, - kalbėjo E.Rinkevičius.
Panemunių regioninio parko vadovas Viktoras Ganusauskas teigia, kad dalis gyventojų reikalavimų yra visiškai nerealūs.
„Kaip galima statyti krovos uostą teritorijoje, iškasti kanalą toje vietoje, kur galioja Europos Sąjungos aplinkosaugos projekto „Natura-2000“ reikalavimai?“ - stebėjosi V.Ganusauskas.

Reikalauja kompensacijų
Pasak V.Ganusausko, Panemunių regioninio parko buferinės apsaugos zonos  nėra patvirtintos ir dar neaptartos su visuomene. „Tačiau mes jau prieš šią procedūrą atsižvelgėme į 90 proc. pasiūlymų“, - sakė V.Ganusauskas. 
Bręstančius pakeitimus gelgaudiškiai siūlo svarstyti kartu su Šakių rajono bendrojo plano projektu. Savo ruožtu Taurakiemio bendruomenės centras surinko per 200 gyventojų parašus ir reikalaus, kad  Aplinkos ministerijos netvirtintų buferinių zonų ribų, nes jų pasiūlymus Kauno rajono savivaldybė atmetė. 
Kadangi buferinėse apsaugos zonose draudžiama žemės sklypus dalyti į smulkesnius, statyti naujus pastatus, gyventojai teigia, kad valstybė privalo sukurti kompensavimo mechanizmą.
Šalyje veikia 30 regioninių parkų.

15 ha žemės Viršužiglyje valdantis Valentinas Žiūra tikino, kad, įsigaliojus naujiems draudimams, jis negalės pelningai parduoti žemės, nes ji taps bevertė.