Naujienos
2008 - 02 - 22
* Norinčių įsigyti valstybinės žemės yra dvigubai daugiau, nei jos parduodama
Vilnius, vasario 21 d.
Žiniasklaida praneša, kad Lietuvoje prašymų pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kadastro vietovėse surinkta labai daug: 39 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų nori pirkti apie 750 tūkst. hektarų žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nemažai asmenų yra pareiškę norą įsigyti maksimalius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus visose kadastrų vietovėse. Manoma, kad realus galimos pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas yra dvigubai mažesnis.
Lietuvoje šiuo metu laisvos valstybinės žemės yra visose apskrityse, išskyrus didžiųjų šalies miestų priemiestines vietoves.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Silvestro Staliūno, nuo 2003 iki 2006 m. vidurio buvo parduota per 42 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės daugiau kaip trims tūkstančiams žemės ūkio subjektų.
Jau septyniolika metų trunkanti žemės reforma lydima ir gana prieštaringos praktikos - nuosavybės teisių atkūrimo išvadų „perleidimo", o tiksliau pardavimo, kitiems asmenims. Tai sudaro sąlygas „tiražuotoms" įmonėms įsigyti tūkstančius hektarų žemės.
Be to, neįteisintai nuosavybei atsidūrus trečiųjų asmenų rankose, žemė neretai tampa spekuliacijų objektu ir netiesiogiai stabdo nuosavybės į žemę teisių atkūrimą. Ydinga prekyba neįteisinta žeme kaimuose ėmė nuo žemės stumti daug metų ją nuomojančius ir dirbančius ūkininkus.
Žemės ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė jau priėmė atitinkamus sprendimus, kurie apriboja išvadų „judėjimą", o tuo pačiu ir gina žemdirbius.
Jei du piliečiai pageidaus pirkti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pirmumo teisę į jį turės tą žemę dirbantis ūkininkas, nepaisant siūlomos didesnės kainos ar prašymo pirkti žemę pateikimo datos pirmumo. Tik atsiradus keliems visiškai lygiaverčiams tos pačios eiliškumo grupės pretendentams į tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, bus organizuoti aukcionai.
„Valstybei svarbu, kam atiteks laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. Todėl tikiuosi, kad pirmumo teisė ir valstybės parama žemdirbiams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę sustiprins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą, skatins plėstis šeimos ūkius, užtikrins žemę dirbančių žmonių pragyvenimo šaltinį ir mažins kaimo socialines problemas", - sako žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Lietuvoje šiuo metu laisvos valstybinės žemės yra visose apskrityse, išskyrus didžiųjų šalies miestų priemiestines vietoves.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Silvestro Staliūno, nuo 2003 iki 2006 m. vidurio buvo parduota per 42 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės daugiau kaip trims tūkstančiams žemės ūkio subjektų.
Jau septyniolika metų trunkanti žemės reforma lydima ir gana prieštaringos praktikos - nuosavybės teisių atkūrimo išvadų „perleidimo", o tiksliau pardavimo, kitiems asmenims. Tai sudaro sąlygas „tiražuotoms" įmonėms įsigyti tūkstančius hektarų žemės.
Be to, neįteisintai nuosavybei atsidūrus trečiųjų asmenų rankose, žemė neretai tampa spekuliacijų objektu ir netiesiogiai stabdo nuosavybės į žemę teisių atkūrimą. Ydinga prekyba neįteisinta žeme kaimuose ėmė nuo žemės stumti daug metų ją nuomojančius ir dirbančius ūkininkus.
Žemės ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė jau priėmė atitinkamus sprendimus, kurie apriboja išvadų „judėjimą", o tuo pačiu ir gina žemdirbius.
Jei du piliečiai pageidaus pirkti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pirmumo teisę į jį turės tą žemę dirbantis ūkininkas, nepaisant siūlomos didesnės kainos ar prašymo pirkti žemę pateikimo datos pirmumo. Tik atsiradus keliems visiškai lygiaverčiams tos pačios eiliškumo grupės pretendentams į tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, bus organizuoti aukcionai.
„Valstybei svarbu, kam atiteks laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. Todėl tikiuosi, kad pirmumo teisė ir valstybės parama žemdirbiams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę sustiprins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą, skatins plėstis šeimos ūkius, užtikrins žemę dirbančių žmonių pragyvenimo šaltinį ir mažins kaimo socialines problemas", - sako žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
