Naujienos
* Mokslas: spirito biokurui gamyba iš medienos- ekologiškas sprendimas
Žurnalo "Mano ūkis" internetinėje svetainėje 2008-01-29 straipsnyje "Ateities biodegalų šaltinis – tuopos ir drebulės" skelbiama, kad netolimoje ateityje greitai augantys medžiai gali pakeisti kukurūzus spirito gamybos pramonėje.
Alabama (JAV), sausio 29 d. Per ateinančius 5–7 metus žolės ir greitai augantys medžiai gali pakeisti kukurūzus etanolio gamybos pramonėje, skelbia svetainė „Science Daily“.
„Netolimoje ateityje etanolis bus gaminamas iš medžių ir kitų celiuliozės šaltinių“, – įsitikinęs dr. Gopis Podila, Alabamos universiteto biologas. Jo teigimu, medžius pigiau auginti negu kukurūzus, jie i vertingi energijos gamybos požiūriu ir reikalauja mažiau trąšų.
Dėl augančios etanolio paklausos JAV ūkininkai 2007-aisiais pasėjo daugiausia kukurūzų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kukurūzai laistomi trąšomis, kurių pagrindą sudaro azotas. Apskaičiuota, kad apie 95 tūkst. tonų nitratų nubėga upeliais ir upėmis iki Meksikos Golfo įlankos Atlanto vandenyne. Čia trąšos sukelia dumblių žydėjimo efektą. Blogiausia tai, kad žuvę dumbliai nuskęsta ir irdami sugeria deguonį. Neseniai dėl deguonies stygiaus vandenyne susiformavo „mirties zonos“, užimančios apie 20 tūkst. kv. km. Šiose teritorijose nebegali gyventi nei krevetės, nei austrės, nei krabai, nei žuvys.
Vešlūs lapuočiai turi ekonominių ir aplinkosaugos privalumų, lyginant su kukurūzais. Kai kuriuos medžius, pavyzdžiui, tuopas ar drebules, galima kirsti kas 5 ar 6 metus, o sodinti kas 30–40 metų, nes jie atauga iš šaknų. Taip sutaupoma nemažai pinigų.
„Daug tokių medžių ir žolės auga netinkamoje ūkininkauti žemėje, kurios yra labai daug. Be to, medžiai – tai gyvieji anglies dioksido „siurbliai“, kovojantys su atmosferos atšilimu.
Kol kas šis metodas nėra techniškai tobulas, nes neužtikrinamas investicijų atsiperkamumas. Mokslininkai laužo galvas dėl to, kaip sukurti nebrangų būdą medienai paversti į cukrų, iš kurio pasidaryti alkoholio žmonija moka jau šimtmečius. „Idealiu atveju norėtume turėti biologinį metodą, kai medieną skaido grybelis ar mikrobai, nes tokiam procesui nereikėtų papildomos energijos“, – sako biologas.
G. Podila su kolegomis taip pat bando išsiaiškinti genus, kurie nulemia medžių augimo spartą. Mokslininkai ypač domisi tuopomis ir drebulėmis. „Jei galėtume sutrumpinti septynerių metų augimo ciklą iki 5–6 metų, tai būtų didžiulis pasiekimas”, - viliasi biologas.
