Naujienos

2008 - 02 - 11

* Gamtos pavasariniai siurprizai žiemos viduryje

www.lrt.lt

Žibutės jau sveikina pavasarį mėlynai.

Kai žiemą tokie šilti orai, gamta stebina neįprastais reiškiniais, primenančiais pavasarį – kovo pabaigą ar balandžio pradžią. LTV naujienų tarnyba su gamtininkais lankėsi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur sau nebūdingu laiku jau žaliuoja samanos, pumpurus leidžia žibutės. Pavasaryje per anksti atsidūrė ir paukščiai bei žvėreliai.

Dzūkijos nacionaliniame parke LTV aptiko žydintį žalčialunkį.

„Kai būna stipri žiema, normalūs metai, žalčialunkis žydi kovo pabaigoje, gal kartais balandžio pradžioje. Dabar mes matome, kad yra sukrauti žiediniai pumpurai – dar kelios dienos ir šitas žalčialunkis pražydės“, – sako gamtininkas Eugenijus Drobelis.

Šilta žiema sujaukė ir paukščių gyvenimą.

E.Drobelis„Šiandien mes girdėjome tarškiančius genius, gieda kretetė, kažkur Merky plaukioja klykuolės, sklando parskridę suopiai, naktį ūbauja pelėdos – visi šie reiškiniai vyksta kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje“, – aiškina E. Drobelis .

Pasak jo, kiti gyvūnai taip pat turi keisti savo įpročius. Mat kai nėra žiemos, pavyzdžiui, miegapelės, šikšnosparniai, išdeginę savo riebalų atsargas, nelabai turi kuo maitintis.

„Yra pastebėta, kad šiuo metu vaikštinėja ežiai. Jie turėtų miegoti tokiu laiku, o jie vaikštinėja. Barsukai – jie turėtų miegoti, bet tokiu oru irgi vaikštinėja“, – pastebėjo E. Drobelis.

Samanos miške dabar – taip pat kaip niekad žalios, iš jų kyšo grybų kepurėlės, pumpurus leidžia ir kur ne kur jau žydi žibuoklės, stiebiasi jau beveik pražydę lazdynai.

Tačiau, anot gamtininkų, užėjus stipriems šalčiams, labiausiai nukentėtų ne laukiniai, o pumpurus jau sukrovę kultūriniai augalai.

Jie taip pat primena, kad vasarį pavasario ženklai Lietuvoje pastebimi jau ne pirmus metus.

Gamtos pokštai tuo nesibaigia: šiauliečiai savo ruožtu pastebėjo, kad vištos ėmė dėti neįprastos spalvos – melsvos arba žalsvos – kiaušinius.

Viena iš specialistų versijų – tokia paprastai rudų arba baltų kiaušinių spalva galėjo rastis dėl genų anomalijos, rašoma „Šiaulių krašte“.