Naujienos

* Verslo žinios apie Aplinkos ministro A.Kundroto pasitraukimo priežastis ir pasekmes

Dienraštis "Verslo žinios" 2008-01-09 redakcinėje skiltyje "Priežastis įvardyta. Judesių nematyti " svarsto Aplinkos ministro A.Kundroto pasitraukimo priežastis ir pasekmes.

 Besta pirštu tiesiai į dešimtuką, kuris iš tikrųjų vadinamas vienu visiems žinomu vardu – korupcija.

Ministro atsistatydinimas – visada įvykis, norom nenorom prikaustantis visuomenės dėmesį. Kai tas ministras vadovauja Aplinkos ministerijai, jau savaime imi dairytis pikantiškesnių detalių – juk ši ministerija ne tik pagal abėcėlę yra tvirtai įsirėžusi ministerijų sąrašo priekyje. Tai, drįstume teigti, jau savo prigimtimi yra pati konfliktiškiausia ministerija Lietuvoje: jos interesų lauke esantys statybos, energetikos sektoriai niekaip nedera su aplinkosauga, todėl, leisdamas statyti viena, savaime pažeidi kito sektoriaus interesus.

Tai ministerija, generuojanti bene didžiausius pinigų srautus, o kur didžiuliai pinigai, ten ieškok drumzlių. Galima tomis drumzlėmis mėgautis, galima jų vengti, o galima ir švariai nusišluostyti. Kokį variantą buvo pasirinkęs dabar jau atsistatydinęs ministras, galima tik spėlioti, tačiau vien atsistatydinimo faktas liudija: ne viskas čia švaru.

Atsitiktinumas ar ne, tačiau savaime norisi grįžti į Kalėdų išvakares, kai savo postą irgi savanoriškai paliko Gražina Lygnugarienė, vadovavusi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijai prie tos pačios Aplinkos ministerijos. Atsistatydino tada, kai buvo jau rimtai užsimota griauti savavališkai pastatytus statinius. Tokį apsisprendimą ji aiškino „pristigus jėgų realizuoti savo idėjas“.

Dar aiškiau pasitraukimo priežastis įvardija Arūnas Kundrotas: interesų spaudimas. Ir priduria, jog dar prieš penketą metų minėjęs, jog nepavydįs ministrui, kuris bus tuo laikotarpiu, kai vyks žemės reforma. Dar pasiūlė akylai stebėti, kas dėsis pajūry. Suprantama, pavardžių nėra, tačiau ar ne specialiųjų tarnybų darbas jas išsiaiškinti – juk besta pirštu tiesiai į dešimtuką, kuris iš tikrųjų vadinamas vienu visiems žinomu vardu – korupcija. Premjeras, kadencijos pradžioje pirmu savo uždaviniu nurodęs kovą su korupcija, šį kartą tik patvirtina faktą: „Ministro vadovaujama sritis labai plati, liečianti daug interesų. Ypač jų daug šalies pajūryje. Kai kam, aišku, nepatinka, kad yra statybų reglamentavimai, draudimai.“ Ir viskas. Beje, priminsime, jog, "Transparency International" Lietuvos skyriaus rengiamos ataskaitos „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, teritorijų planavimas ir statybų priežiūra išlieka viena iš korumpuočiausių šalies viešojo administravimo sektoriaus sričių. Taigi reikia tik pasiraitoti rankoves, ir blogis bus išrautas – taip ir buvo žadėta.

Su p. Kundroto išėjimu dar labiau ryškėja jau, atrodo, tradicinė tokių sprendimų argumentacija – pirmenybė teikiama šeimai. Šiuo ženklu pažymėta jau nepriklausomybę atkūrusios valstybės pradžia, kai pirmasis paskirtasis ministras pirmininkas teišbuvo pora dienų, iki pirmųjų rusų atakų prie Spaudos rūmų. Panašiai savo pasitraukimą pernai argumentavo finansų ministras Zigmantas Balčytis. Nematome nieko smerktina, nes šeima – iš tiesų didžiulė vertybė, kaip sakoma, visuomenės pamatas. Ir vis dėlto, matyt, apie šeimos vertybes derėtų galvoti renkantis savo poziciją, einant į atsakingą postą – valstybės interesai ne visada dera su šeimos ar asmeniniais interesais, ir, deja, paprastai pastaruosius interesus tenka aukoti valstybiniams.

Šiuo požiūriu tvirtą valstybininko poziciją šią savaitę pademonstravo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, pareiškęs, jog, nepaisydamas asmeninių įsitikinimų, sieks to, ko iš jo reikalauja tautos dauguma.

Ministras Kundrotas išeina būdamas ne tik vienas jauniausių, bet ir vienas ilgaamžiškiausių pagal portfelio valdymo laiką ministrų – dėl šio vardo su juo grumtis galėtų nebent tik buvęs ilgametis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis. Mažiausiai norėtųsi tikėti, kad aplinkos ministras išsigando atsakomybės dėl per lėtai įsisavinamos Europos Sąjungos paramos.