Naujienos

„Likti vienam kovoti su sistema sudėtinga". Vėliau savo atsistatydinimą komentuodamas žurnalistams, kaip teigia naujienų portalas DELFI,  A. Kundrotas prisipažino, kad jo sprendimas buvo priimtas nelengvai, po ilgų apmąstymų. Tokį žingsnį esą labiausiai nulėmė jaučiamas įvairių interesų grupių spaudimas ir nuolatinis aiškinimasis bei teisinimasis viešumoje. Įtakos esą turėjo ir balsavimo dėl pastarosios interpeliacijos rezultatai.

„Spaudimas yra nuo pirmos mano administravimo dienos, - kalbėjo jis. – Interesų spaudimas – apie tai ne kartą esu sakęs viešai. Dar prieš penketą metų sakiau, kad nepavydžiu ministrui, kuris bus tuo laikotarpiu, kai vyko žemės reforma, dabar ateina ta banga, kai norima, kad interesai būtų realizuoti".

Anot jo, didelė problema yra valstybinių miškų privatizavimas, miestuose esančių miško plotų likimas, statybos. „Negali viena institucija, kad ir kokia tvirta būtų, visų interesų suvaldyti. Yra savivaldybės, apskritys. Manau, kad iš savo pusės kaip ministerija sukūrėme visas prielaidas. Reikia tiesiog dirbti, norėti visiems ne tik deklaruoti visuomeninį interesą, bet ir jį ginti", - pažymėjo A. Kundrotas.

Paprašytas nurodyti konkrečias interesų grupes, taip pat ar, pavyzdžiui, interpeliaciją inicijavę konservatoriai turi savų siekių jo vadovaujamoje srityje, ministras nuo tiesaus atsakymo išsisuko. „Pasižiūrėkite, kaip toliau vystysis Palangos statybų reikalai", - pasiūlė jis, tačiau pažymėjo, kad jei bus bandymų realizuoti tam tikrus ketinimus, apie tai prabils viešai.

A. Kundrotas teigė, kad ES lėšų įsisavinimas, dėl kurio jis buvo itin kritikuojamas, vyksta neblogai – iš autsaiderių esą pakilome iki vidurkio. Procesą, pasak jo, stabdo įvairūs reikalavimai, konkursai. „Jei būtume labai klausę įvairiausių raginimų, perspėjimų dėl Kazokiškių sąvartyno, matyt, šiandien Neapolio situacijoje būtume atsidūrę", - tvirtino ministras.

Jis sutiko, kad traukdamasis tarytum prisipažįsta pralaimėjęs interesų grupėms: „Gal darbo pradžioje buvau naivesnis. Tikėjau, kad kai surašysime visus įstatymus, darbas bus geras, kokybiškas, teisingas. Atrodo, kad ilgas reikalavimų rašymas buvo priedanga nevykdyti reikalavimų. Ateityje likti kovoti kone vienam su visa sistema sudėtinga".

Paklaustas, kuo ketina užsiimti pasitraukęs iš posto, A. Kundrotas tikino turįs daugiau planų nei bus laiko, visų pirma – apsiginti daktaro disertaciją. Be to, esą yra neišnaudotų galimybių savivaldos lygyje.

G. Kirkilas bandė atkalbėti nuo atsistatydinimo Atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Valdui Adamkui premjeras ketina nunešti jau pirmadienį popiet – esą nėra ko laukti.

G. Kirkilas DELFI prisipažino, kad ministro žingsnis jam netikėtas, tačiau pripažino, kad toks sprendimas buvo pasvertas: „Tai yra jo paties asmeninis apsisprendimas, ne partijos. Man tai buvo netikėta. Tačiau ministras ilgai mąstė ir priėmė tokį sprendimą. Ilgai su juo kalbėjomės – daugiau nei valandą, Mėginau atkalbėti, bet jis griežtai apsisprendęs“.

Klausiamas, kaip vertina viešai paskelbtus A. Kundroto traukimosi motyvus, premjeras sutiko, kad jie yra pagrįsti. Pastaraisiais metais Aplinkos ministerija esą buvo puolama bene labiausiai iš visų.

„Iš tiesų į jo (A. Kundroto – DELFI) asmenį buvo labai orientuojamasi. Aplinkosauga yra jautri sritis, joje – daug interesų, įvairiuose rajonuose įtaką turi įvairios partijos, todėl buvo aiškiai jaučiamas nepasitenkinimas“, - kalbėjo G. Kirkilas.

Į klausimą, kaip pats vertina A. Kundroto veiklą, Vyriausybės vadovas atsakė: „Jis – geras ministras, gerai išmano savo sritį, yra principingas. Tai, kas buvo ministerijos kompetencijoje, buvo tvarkoma gerai. Sunkiau buvo nebent su ES fondų įsisavinimu, bet tai – ne tik ministerijos kaltė, tame ir savivaldybės dalyvauja“.

Aplinkos ministerijos vadovo portfelis priklauso Socialdemokratų partija. Dėl A. Kundroto įpėdinio partijos vadovybė žada tartis antradienį.

Sulaukė opozicijos kritikos lavinos. Gruodžio pabaigoje A. Kundrotui buvo surengta interpeliacija parlamente. Tuomet valdančiųjų socialdemokratų atstovas išsaugojo savo postą, nors jam atstatydinti pritrūko vos vieno balso.

Opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija inicijavo interpeliaciją ministrui piktindamasi Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimo vėlavimu, dėl to brangstančiais aplinkosauginiais projektais, kurių išlaidas dabar turi padengti valstybės ir savivaldybių biudžetai.

A. Kundrotas taip pat sulaukė priekaištų dėl ministerijos nesugebėjimo sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo sistemą (dėl to gyventojams pastaruoju metu sparčiai didėja mokesčiai už buitinių atliekų tvarkymą), dėl neefektyvios aplinkosauginės kontrolės sistema, dėl daugiabučių namų administravimo problemų.

Po sėkmingai pasibaigusios interpeliacijos A. Kundrotas tvirtino neketinantis atsistatydinti. „Neskubėkime su visokiais atsistatydinimais – tai yra šiek tiek platesnis reikalas, turi būti premjero ir frakcijos sprendimai“, - tuomet DELFI teigė ministras.

Tiesa, patys socdemai dar prieš interpeliaciją sakė, kad apie galimą kolegos atsistatydinimą buvo kalbama.

Nesėkminga buvo ir vasarą opozicinės Darbo partijos frakcijos inicijuota interpeliacija A. Kundrotui bei dar trims socdemų ministrams dėl „Alitos“.

A. Kundrotas – jau trečias atsistatydinęs šios, keturioliktosios, Vyriausybės narys. Pavasarį iš posto pasitraukė finansų ministras socdemas Zigmantas Balčytis, rudenį – vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimondas Šukys.

44 metų A. Kundrotas ministro pareigas ėjo trijose vyriausybėse. Aplinkos ministerijai jis vadovavo nuo 2001-ųjų vasaros.