Naujienos
* Ateinantys ES milijonai : kai viskas daryta pagal taisykles dar nereiškia, kad pinigus atgausite
Vietos bendruomenės, gavusios paramą iš programos „Leader“, skirtos kaimo plėtrai, baiminasi likti su nuostoliais – Nacionalinė mokėjimų agentūra pareiškė nekompensuosianti dalies išlaidų, - temą 2008-01-04 nagrinėja dienraštis "Verslo žinios" žurnalistės Rimos Rutkauskaitės straipsnyje "Pasitikėjimo Nacionaline mokėjimo agentūra kaina – 9.000 Lt"
Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupei Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) pareiškė, kad nekompensuos projekto administravimo išlaidų, nes projekto administratorė dirbo ne pagal darbo, o pagal individualios veiklos sutartį.
Nors asociacija iš anksto prašė išaiškinimo ir gavo raštišką patikinimą, kad šios išlaidos pagrįstos ir tinkamos, teisybės ji dabar priversta ieškoti Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje.
„Nors šiuo metu jau priimta pataisa ir įforminant darbo santykius tarp vietos veiklos grupės ir administratoriaus leidžiama ne tik darbo sutartis, bet ir darbas su individualios veiklos pažymėjimu, mes patekome į tą laikotarpį, kai šios pataisos dar nebuvo“, – į sveiką tikrintojų nuovoką apeliuoja Vilius Cibulskas, Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupių valdybos primininkas.
Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupė iš programos „Leader+“ bandomosios integruotos strategijos projektams įgyvendinti pernai gavo 0,5 mln. Lt paramą ir ją suskaldė į mažesnius projektus maždaug po 25.000 Lt.
„Žinoma, paprasčiau būtų imtis vieno projekto, bet norėjome, kad kuo daugiau seniūnijų pajustų pokyčius, europinių pinigų skonį, kad kuo didesnis ratas savanorių išmoktų su jais elgtis“, – aiškina p. Cibulskas.
Didesnis projektų skaičius reiškia ir didesnį projekto administratoriaus darbo krūvį bei atsakomybę.
Finansininkams neramu
Nuo Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupės ginčo su NMA baigties priklausys, ar ir kitoms vietos veiklos grupėms neteks skaičiuoti nuostolių.
Pajutusios europinių pinigų galimybes, vietos bendruomenės suskato kurtis ir jungtis į asociacijas, kurios gali pretenduoti į solidesnę paramą. Vietos bendruomenė prie gautos europinės paramos turi prisidėti ne pinigais, o savanorišku darbu. 
patiekia realų pavyzdį: viena bendruomenė gavo 25.000 Lt, kad galėtų įsirengti paplūdimį. Verslininkas, pateikęs paraišką, turėtų prisidėti mažiausiai ketvirtadaliu nuosavų lėšų. Bendruomenės gauna 100% paramą, jei 10% projekto vertės atliekama savo jėgomis.
Projektai vykdomi pagal įprastinę schemą – pirma atliekamas darbas, o vėliau išlaidos, jei jos pripažįstamos tinkamomis, kompensuojamos. Pasibaigus projektui galima tikėtis susigrąžinti visus pinigus.
„O kaip elgtis finansininkei, jeigu agentūra dalies išlaidų nekompensuoja ir išlaidos su pajamomis nesutampa? Ir ypač, kai viskas daryta pagal taisykles, pinigai mokėti turint išaiškinimą, kad taip galima“, – nerimauja p. Umbrasienė.
Ateina milijonai
Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupė gavo paramą 22 projektams.
Pavyzdžiui, Kriaunų bendruomenė susitvarkys miestelio centrą, Dusėtų – Sartų ežero pakrantę, vienas verslininkas pirks valtis kaimo turizmui plėtoti, kitas, įsigijęs įrangą, demonstruos, kaip gaminti kulinarinio paveldo produktus, amatininkai mokys kalvystės, prikels iš užmaršties primirštą sodų rišimo meną ir kt.
„Pinigai niekur nedingsta. Jie suteikia darbo vietos amatininkams, statybininkams, meistrams“, – pabrėžia p. Umbrasienė.
Lietuvoje pernai buvo finansuota 10 bandomųjų projektų – pinigai skirti projektams „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas“, „Vietinės produkcijos vertės didinimas siekiant bendromis kaimo gyventojų pastangomis palengvinti smulkių gamybos subjektų išėjimą į rinką“ ir „Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių naudojimas didinant jų vertę“ .
2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Aukštaitijos bendruomenių asociacija galės pretenduoti į 23 mln. Lt.
