Naujienos
*prof.A.Kuliešis: Lietuvos miškai sudaro šimtają dalį Europos miškų ploto.
Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius Andrius Kuliešis žurnalo BMM 2007m. gruodžio numeryje apžvelgia Lietuvos miškų būklę straipsnyje "Žvilgsnis į Lietuvos miškus "
Pateikiame keletą ištraukų iš straipsnio:
Lietuvoje – 1 proc. Europos miškų.
Lietuva pagal miškingumą yra artima Lenkijai, mūsų miškų plotai atitinka vidutinį Europos šalių miškingumą. Pagal sukauptą medienos tūrį 1 ha Lietuvos miškai patenka į palyginti didžiulį regioną, išsitęsusį nuo Estijos šiaurėje iki Bosnijos ir Hercegovinos pietuose bei nuo Prancūzijos vakaruose iki Ukrainos rytuose. Lietuvos miškuose sukaupti medienos tūriai yra dvigubai didesni už Skandinavijos šalių miškuose sukauptus tūrius. Pagal medžių tūrį, tenkantį vienam gyventojui, Lietuvos miškai dukart atsilieka nuo Latvijos ir tris kartus nuo Estijos.
Negyvos medienos kiekiai didėja
Lietuvos miškuose sukauptas anglies kiekis sudaro 1 proc. visos Europos miškuose sukaupto kiekio. Sprendžiant pagal medienos tūrio procentą, anglies kiekis, sukauptas Lietuvos miškuose, sumažintas. Pagal anglies kiekį, sukauptą negyvoje medienoje, Lietuvos miškai (5 t/ha) labai artimi Europos miškų vidurkiui (4,6 t/ha), taip pat artimesni Estijos miškams (4,1 t/ha) nei Latvijos (7,9 t/ha). 1 t anglies atitinka vidutiniškai 4,5 m3 negyvos medienos. Tai reiškia, kad Lietuvos miškuose yra apie 23 m3/ha negyvos medienos, įskaitant tiek dar tinkamus naudoti savaime iškritusius ar žuvusius medžius, jų stiebus, šakas, tiek ir gerokai suirusią medieną. Negyvai medienai taip pat priskiriamos kirtimo atliekos – kelmai, viršūnės, neracionaliai panaudotų stiebų dalys ir panašiai. Tenka pažymėti, jog Lietuvos miškuose per pastarąjį penkmetį sertifikuojant miškus, įgyvendinant kitas biologinės įvairovės gausinimo priemones ir atitinkamai keičiantis ūkininkavimo IR MEDIENA / 2007 gruodis sistemoms, negyvos medienos kiekiai smarkiai didėja. Savaime iškritusių medžių stiebų, tinkamų bent kurui, medienos tūriai Lietuvos miškuose per pastaruosius penkerius metus padidėjo nuo 6,4 iki 8,1 m3/ha, kasmet savaime iškrintančių medžių padaugėjo nuo 1,4 iki 1,5 m3/ha, o sausuolių sunaudojimas sanitariniais ar kitais kirtimais sumažėjo nuo 34 iki 23 proc. iš viso iškritusių medžių tūrio. Lietuvos miškuose kasmet savaime iškrintančių medžių stiebų tūris gana įspūdingas – daugiau kaip 3 mln. m3. Palyginti tik maža dalis (23 proc.) šios medienos paimama iš miško, visa kita lieka supūti miške. Iki 26 cm skersmens medžių stiebų tūris tarp sausuolių sudaro daugiau kaip du trečdalius. Smulkių stiebų mediena nėra ypač reikšminga ir biologinės įvairovės gausinimui miškuose. Laiku iškirtus smulkius medžius ugdomaisiais kirtimais, vietoj visiškai beprasmiško medžių iškritimo turėtume gerokai didesnį pasilikusių augti medžių prieaugį, kaupiamą tūrį pagrindiniam naudojimui, daug stabilesnius ir tvaresnius nepalankiems aplinkos veiksniams medynus. Savaime suprantama, jog negalima tikėtis visiškai išvengti savaiminio iškritimo, tačiau dauguma iš 3 mln. m3 šiuo metu kasmet iškrintančių stiebų turėtų būti gerokai racionaliau sunaudoti, miško ūkinėmis priemonėmis perkelti į brandžius medynus. ES kirs daugiau medienos Siekiant patenkinti medienos produktų paklausą, iš Europos miškų gaunamą medienos kiekį iki 2020 m. planuojama padidinti 29 procentais. Pastaraisiais metais su medienos pramonės sektoriumi vis labiau konkuruoja energetika. Todėl ir konferencijoje skambėjo mintys ne tik apie tai, kad negalima leisti medienos perkirtimo, t. y. kirsti daugiau už grynąjį prieaugį (be savaiminio iškritimo), bet ir apie tai, jog svarbu didinti miškų produktyvumą ir racionaliau sunaudoti išaugintą medieną. Europos miškuose grynasis metinis prieaugis vertinamas 798 mln. m3. Daugiau kaip pusė šio prieaugio kasmet sukaupiama keturių Europos šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos – miškuose. Kasmet šiose šalyse iškertama 261 mln. m3, arba 65 proc. grynojo prieaugio.
Dauguma Europos šalių kerta mažesnį tūrį, nei jo priauga ūkiniuose miškuose – prieinamuose medienos gavybai ekonominiu ir gamtosauginiu požiūriais. Tik vienintelė šalis – Albanija – deklaravo iškertanti daugiau, nei priauga. Kasmet Europos miškuose iškertama 0,5 mlrd. m3 stiebų medienos. Lietuvos miškuose deklaruotas iškertamas stiebų medienos su žieve tūris sudaro 1,5 proc. tūrio, iškertamo Europos miškuose. Palyginę Lietuvos miškų ploto (1,0), sukaupto tūrio (1,4) ir iškertamo tūrio (1,5) procentus, galime daryti išvadą, jog Lietuva yra tarp šalių, intensyviau nei vidutiniškai išnaudojančių sukauptą medienos tūrio prieaugį. Intensyviausiai Europoje tūrio prieaugis sunaudojamas Švedijoje – 86 procentais. Lietuvai pagal medienos prieaugio sunaudojimo intensyvumą artimiausios Suomija (70 proc.) ir Latvija (68 proc.) (žr. lentelę). Čekija ir Slovakija taip pat yra tarp šalių, kuriose grynasis prieaugis išnaudojamas 75–83 procentais. Lietuvoje grynasis prieaugis išnaudojamas 73 procentais.
