Naujienos

N.Kupstaitis: atsakymai į aktualiausius privačių miškų savininkams klausimus

Laikraštyje "Valstietis" Aplinkos ministerijos Miškų departamento privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis atsako į keletą aktualiausių privačių miškų savininkams klausimų.

Straipsnį "Apie ūkininkavimo nuosavame miške tvarką" skaitykite 2007-12-15 laikraštyje 2007-12-15, Nr. 50(206)

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus rasite ir Lietuvos miško savininkų asociacijos išleistoje knygelėje "100 patarimų privataus miško savininkui Lietuvoje" 

______________________________________________________________

– Kas gali kirsti mišką ir kokius dokumentus savininkas privalo turėti su savimi gabendamas medieną?
– Organizuoti ir vykdyti kirtimus savo miško valdoje gali pats miško savininkas. Taip pat galima kreiptis į artimiausią miškų urėdiją, miško savininkų kooperatyvą, miško ruošos įmonę, sudaryti sutartį ir jiems patikėti iškirtimo darbus. Tiesa, didžiajai daliai kirtimų vykdyti privalomi leidimai kirsti mišką, kuriuos miško savininkams ar jų įgaliotiems asmenims išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrų pareigūnai. Pagrindiniams miško kirtimams (pvz., plyniems, atvejiniams ir kt.) vykdyti papildomai dar reikalingas ir vidinės miškotvarkos projektas – pastaruosius rengia specialius atestatus turintys miškotvarkos specialistai. Nedidelį kiekį medienos (iki 3 kietmetrių iš vieno hektaro, bet ne daugiau nei 15 kietmetrių iš visos miško valdos) savininkas gali išsikirsti ir be tokio leidimo, užtenka prieš dvi savaites iki kirtimo jau minėtiems pareigūnams pateikti pranešimą apie numatomus kirtimus ir nesulaukus neigiamo atsakymo galima kirsti. Be jokių leidimų ar pranešimų miško savininkas gali kirsti tik sausuolius ir vėjavartas (su šaknimis išverstus medžius).
Jei miško savininkas gabena iki 3 kub. m medienos vienu metu arba didesnį kiekį, bet ne toliau nei 3 km atstumu nuo kirtavietės, jokių medienos gabenimo dokumentų nereikia. Gabenant didesnį kiekį reikia turėti leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją), kai mediena buvo paruošta kirtimais, kuriems leidimai privalomi, užpildytą medienos gabenimo lapą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai mediena paruošta kirtimais, kuriems leidimai neprivalomi, vietoj leidimo reikia turėti nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją).
Svarbu tai, kad medienos gabenimo lapą būtina užpildyti prieš išvykstant iš medienos pakrovimo vietos. Medienos gabenimo lapas yra laisvos formos dokumentas su privalomais rekvizitais. Šio lapo pavyzdį galima gauti regioninių aplinkos apsaugos departamentų (toliau – RAAD) rajonų agentūrose, miškų urėdijose, girininkijose.
– Kodėl plynose biržėse paliekami keli nenupjauti medžiai?
– Tokie medžiai paliekami biologinei ir kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti. Tai papildomas prieglobstis smulkiajai miško faunai, galimybė greičiau susiformuoti miško aplinkai po plyno kirtimo. Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse nustatyta, kad plyno kirtimo biržėse, siekiant išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, l ha reikia palikti ne mažiau nei 7 medžius. Rekomenduojama palikti išsidėsčiusius tolygiai arba atskiromis grupėmis stuobrius, drevėtus, uoksinius pavienius, vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, pušis, ąžuolus, uosius, liepas bei kitus kietuosius ir minkštuosius lapuočių medžius. Taip pat pavienes miškines obelis, miškines kriaušes, trešnes, stambius paprastojo šermukšnio, gudobelių ir kitus retai pasitaikančius medžius.
Kai numatomas miško atžėlimas ir greta planuojamos kirsti biržės yra derančių tų pačių rūšių medžių, kurie gali apdulkinti paliktus sėklinius medžius, paliekama 20-40 vnt./ha, o kai jų nėra, - ne mažiau nei 50 sėklinių medžių.
– Ar būtina iškirsti vėjavartas ir vėjalaužas? Juk gamtosaugininkai ragina palikti, kad gausėtų biologinė įvairovė.
– Miško sanitarinės apsaugos sumetimais būtina iškirsti (sutvarkyti) spygliuočių, pirmiausia eglių vėjavartas ir vėjalaužas, tačiau nebūtina tvarkyti lapuočių medžių rūšių išverstų ar nulūžusių medžių – tokie medžiai iš tiesų gali būti paliekami biologinei įvairovei gausinti.
Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad sanitariniais kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Už pastarojo reikalavimo nesilaikymą numatytos administracinės baudos.
Nesutvarkius žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančiuose ir nusilpusiuose dėl išjudintų šaknų medžiuose sprogstant karpotojo beržo pumpurams apsigyvena žievėgraužiai, vadinami kinivarpomis. Jie dauginasi labai sparčiai, o minta tik žalių medžių brazdu, todėl nudžiuvus jų motininiam medžiui puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus. Kol kinivarpų nedaug, medis užpila jas sakais. Ilgainiui medis nusilpsta ir tais pačiais ar kitais metais žūsta. Jei kinivarpų daug, jos labai greitai plinta apnikdamos vis daugiau medžių. Taip susidaro džiūstančių medžių židiniai iki kelių hektarų dydžio. Todėl, tikėdamiesi biologinei įvairovei naudingo vabaliuko eglyne, galime netekti viso miško.
– Kur galima kreiptis pastebėjus miško vagystę?
– Už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Miškų priežiūrą jie gali patikėti privačioms įmonėms, teikiančioms atitinkamas paslaugas, ar valstybės įmonėms miškų urėdijoms – sudaryti sutartis miškui prižiūrėti. Tačiau dažniausiai jokios įmonės neapsiima apsaugoti miško nuo vagystės. Įvykus miško vagystei ar miško savininkui radus savo miške išpjautus medžius, reikia kuo skubiau kreiptis į policiją, pranešti RAAD rajono agentūrai.
Už miško būklę visais atvejais atsakingas miško savininkas. Jei RAAD rajono agentūros miškų inspektorius nustatys neteisėtus kirtimus, o apie juos valdžios pareigūnams savininkas nebus pranešęs, baudų išieškojimas už pažeidimus gali būti nukreiptas į miško savininką.
– Ar elektros tinklų įmonių darbuotojai, prieš kirsdami medžius elektros linijų apsaugos zonose (apsaugos zona privačiame miške), privalo tai suderinti su miško savininku?
– Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas elektros linijų apsaugos zonos yra nuo 2 iki 40 m į kiekvieną pusę nuo laidų, nelygu linijos įtampa. Šioje zonoje elektros tinklų įmonių darbuotojai turi teisę kirsti medžius, tačiau tai leidžiama tik suderinus su miško savininku ir nustatyta tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai.
– Kaip apsaugoti mišką nuo bebrų?
– Pirmiausia reikėtų saugoti vertingesnius medžius, pvz., ąžuolus. Tokius medžius vasaros pabaigoje ir žiemai baigiantis, maždaug 20-50 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus reikia patepti naftos produktais (alyva) ar kitais nemalonaus kvapo ir ilgai nenusiplaunančiais preparatais. Medžius taip pat galima aprišti nendrėmis, vielos tinklo skiaute. Dažniausiai bebrams nemalonaus kvapo medžiagos tepamos ant medžių žievės parkuose ir kitose matomose vietose, kur tinklas gadintų vaizdą.
Bebrams gaudyti reikia kreiptis į medžiotojų klubą, kuris medžioja savininko miške ir privalo rūpintis medžiojamųjų žvėrių skaičiaus reguliavimu klubo naudojamuose medžioklės plotuose, Medžiotojų ir žvejų draugiją arba į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją.
– Ar atlyginama kanopinių žvėrių miškui padaryta žala? Kokia yra žalos atlyginimo tvarka?
– Taip, atlyginama. Žalos atlyginimo tvarką nustato Medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Savininkas, pastebėjęs laukinių gyvūnų padarytą žalą jo miške, privalo kreiptis į seniūniją su pareiškimu. Plotų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkas apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdamas privalo pranešti seniūnijai, kurios teritorijoje yra miškas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, pateikdamas rašytinį prašymą žalai įvertinti ir atlyginti (pareiškime reikia nurodyti ir banko sąskaitos rekvizitus). Seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, pranešant savivaldybės mero sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai. Komisija sudaro darbo grupę iš sukviestų ekspertų, kurie, nuvažiavę į vietą, nustato ir apskaičiuoja padarytą žalą pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Žin., 2002, Nr. 97-4303). Savininkui rekomenduojama domėtis visu procesu ir dalyvauti komisijos posėdyje. Jei pareiškimo svarstymo procesas nevyksta arba savininkas nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, jis turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
– Kada galima savo miške vykdyti ugdymo kirtimus?
Pagal Miško ugdymo kirtimų taisykles skiriami:
šviesinimai ir valymai, kai miškas yra iki 20 metų amžiaus;
retinimai, kai spygliuočių ir kietųjų lapuočių miškas yra 21–40 metų, o minkštųjų lapuočių – 21–30 metų;
einamieji kirtimai, kai spygliuočių ir kietųjų lapuočių miškas yra 41 ir daugiau metų, o minkštųjų lapuočių – 31 ir daugiau metų amžiaus.
Atskira tvarka vykdomi specialūs ugdymo kirtimai (kraštovaizdžio formavimo, ugdymo kirtimai pamiškėse ir kt.).
Šviesinimo ir valymo kirtimus jaunuolynuose galima ir reikia vykdyti tuomet, kai nepageidaujamos medžių ir krūmų rūšys stelbia tikslines medžių rūšis, iš kurių norima formuoti būsimą medyną. Šiems kirtimams leidimai neprivalomi, tačiau juos vykdant negalima per daug išretinti medyno.
Retinimo ir einamaisiais kirtimais dažniausiai praretinami per tankūs medynai, taip pat iškertamos nepageidaujamų medžių rūšys, siekiant sudaryti geresnes sąlygas paliekamiems medžiams augti iki brandos, taip suformuojant mišką iš stambesnių kokybiškesnės medienos medžių. Šitiems kirtimams jau privalomi leidimai kirsti mišką. Tiesa, nei retinimų, nei einamųjų kirtimų vykdymas privačiuose miškuose nėra privalomas.
- Miško savininkams iškyla ir daugiau klausimų. Neretai reikalingos ir individualios konsultacijos. Kur jie gali kreiptis?
- Miškų savininkams reikalingą informaciją apie jų teises ir pareigas, miškų tvarkymo taisykles teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai, jų teritoriniai skyriai (rajonų agentūros). Be to, miško savininkus nemokamai konsultuoja ir visų miškų urėdijų specialistai – girininkijose yra nustatytos valandos, kuomet miško savininkas gali kreiptis konsultacijos. Pagalbos miško savininkai gali kreiptis ir į miško savininkus vienijančias organizacijas – asociacijas, kooperatyvus. Daug reikalingos informacijos skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: www.am.lt, skyrelyje „Miškai“. Konsultacijas teikia ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus darbuotojai.

Teirautis galima tel.: (8-5) 272 2518, 272 2635, 272 2775.

*********************************************************** 

Išsami informacija talpinama svetainėse www.lietuvosmiskai.lt  ir www.giria.lt 

Leidinys "100 patarimų privataus miško savininkui Lietuvoje" Šio leidinio tikslas- paprastai ir suprantamai pateikti apibendrinančius atsakymus į miško savininkų dažniausiai užduodamus klausimus. Privačių miškų savininkams skirtą patarimų rinkinį galite įsigyti LMSA administracijos biure , užsakyti el. paštu info@forest.lt tel.: 8 5 2767590 arba artimiausiame LMSA skyriuje, asociacijai priklausančiuose miško savininkų koopertayvuose ir įmonėse - LMSA narėse.