Naujienos

* V.Ribikauskas: me­džiok­lė pri­va­čiuo­se miš­kuo­se - pasityčiojimas iš privačios nuosavybės

Už su­me­džio­tus pri­va­čiuo­se miš­kuo­se ir lau­kuo­se už­au­gu­sius vals­ty­bi­nius žvė­ris me­džio­to­jai sa­vi­nin­kams “ačiū” ne­sa­ko. V.Ribikauskas

Vy­tau­tas Ribikauskas

"Ūkininko patarėjas" 2007-12-01, Nr. 140(2189)

Nuo se­no me­džiok­lės plo­tai bu­vo pri­skir­ti me­džio­to­jų ko­lek­ty­vams, va­din­tiems bū­re­liais. Jie buvo su­da­ry­ti iš vals­ty­bi­nių miš­kų ir ko­lū­kių lau­kų. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę, ko­lū­kių lau­kai ta­po pri­va­čių pi­lie­čių nuo­sa­vy­be, pri­va­tūs ta­po ir da­lis vals­ty­bi­nių miš­kų, o me­džiok­lės ūky­je pra­si­dė­jo blaš­ky­ma­sis.

Į ma­žes­nius ga­ba­lus su­ski­li­nė­jo dau­gu­ma bu­vu­sių me­džio­to­jų bū­re­lių me­džiok­lės plo­tų, pra­dė­jo steig­tis pri­va­tūs vie­ne­tai. Mi­ni­ma­lus me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tas nu­sta­ty­tas 300 ha. Vė­liau pa­di­dė­jo iki 1000 ha, žvė­rys pa­skelb­ti vals­ty­bės nuo­sa­vy­be. Lik­vi­duo­ti ma­ži pri­va­tūs me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tai.

Tų lai­kų no­men­kla­tū­ri­niai me­džio­to­jai tu­rė­jo sa­vo iš­skir­ti­nius me­džiok­lės plo­tus ir šei­mi­nin­ka­vo juo­se kaip no­rė­jo, ne­pai­sy­da­mi jo­kių tai­syk­lių. Gal to­dėl jie įsi­ti­ki­nę, kad lei­dus me­džio­ti pri­va­čiuo­se ma­žuo­se me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tuo­se bus iš­šau­dy­ti vi­si žvė­rys. Bet ir da­bar tarp me­džio­to­jų ko­lek­ty­vų ir pri­va­čių že­mių bei miš­kų sa­vi­nin­kų su­si­klos­tė ga­na keis­ti san­ty­kiai.

Ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se su­da­ry­tos me­džiok­lės vie­ne­tų su­da­ry­mo ir jų ri­bų kei­ti­mo ko­mi­si­jos me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tus pa­tvir­ti­no dau­ge­liu at­ve­jų pa­gal anks­čiau il­gą lai­ką me­džio­to­jų bū­re­liams pri­klau­siu­sias te­ri­to­ri­jas, ar­ba ge­ra­no­riš­kai, ar per teis­mus pa­si­da­ly­tas su­ski­lu­sių bu­vu­sių bū­re­lių me­džiok­lės plo­tų te­ri­to­ri­jas.

Me­džio­to­jai pa­si­li­ko šei­mi­nin­kau­ti tuo­se plo­tuo­se, kur šei­mi­nin­ka­vo nuo bū­re­lių at­si­ra­di­mo so­viet­me­čiu, net ne­pa­žin­da­mi į me­džiok­lės plo­tus pa­te­ku­sių že­mių ir miš­kų sa­vi­nin­kų. Ko­kie yra san­ty­kiai tarp me­džio­to­jų ir miš­ko sa­vi­nin­kų, ku­rių plo­tuo­se me­džio­to­jai šei­mi­nin­kau­ja? Ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms me­džio­to­jų klu­bai mo­ka mo­kes­tį už lei­di­mą nau­do­ti me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lius.

Šis mo­kes­tis tie­sio­giai pri­klau­so nuo me­džiok­lės vie­ne­tų plo­to, o ne nuo žvė­rių skai­čiaus ta­me me­džiok­lės plo­te. Da­bar gi vals­ty­bei mo­ka­ma už pri­va­čių sa­vi­nin­kų nuo­sa­vos že­mės, van­dens ar miš­ko plo­tus. Ar tai ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ne­nu­spren­dė nė Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas Me­džiok­lės įsta­ty­mo nuo­sta­tas. Ma­žų miš­ko val­dų sa­vi­nin­kams ma­žai te­rū­pi, kad me­džio­to­jai už jų miš­ką mo­ka ne jiems, o vals­ty­bei. Už ke­le­tą hek­ta­rų miš­ko gra­šius te­gau­tų... O me­džio­to­jams ne­svar­bu, kam mo­kė­ti: vals­ty­bei ar sa­vi­nin­kams.

Tai­gi tarp smul­kių­jų miš­ko sa­vi­nin­kų ir me­džio­to­jų - jo­kių nesu­si­pra­ti­mų ta­ry­tum ir nė­ra. Ta­čiau iki tam tik­ros aki­mir­kos, kai, sa­ky­ki­me, me­džio­to­jai pa­pra­šo miš­ko šei­mi­nin­ko ne­truk­dy­ti jiems me­džiok­lei sa­vait­ga­lį sa­vo miš­ko val­do­je dar­bus dir­ban­tį sa­vi­nin­ką. Ta­da miš­ko sa­vi­nin­kui ky­la tei­sė­tas pa­si­pik­ti­ni­mas: ko­dėl jis ve­ja­mas iš sa­vo nuo­sa­vo miš­ko; ko­dėl me­džio­to­jai ne­pri­va­lo net­gi per­spė­ti, ka­da vyks me­džiok­lė jo miš­ko plo­te? Miš­ko sa­vi­nin­kai taip pat pri­si­me­na vals­ty­bi­nių žvė­rių pie­me­nis-me­džio­to­jus, kai ran­da el­ni­nių žvė­rių nu­nio­ko­tus miš­ko žel­di­nius ar beb­rų už­tvin­dy­tus plo­tus.

Tad ko­kios miš­ko sa­vi­nin­kų tei­sės me­džiok­lės sri­ty­je ir ko­kios me­džio­to­jų pa­rei­gos pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kų at­žvil­giu? Jei­gu miš­ko sa­vi­nin­kas ne­no­ri tu­rė­ti jo­kių rei­ka­lų su me­džio­to­jais, jis ga­li už­draus­ti me­džiok­lę sa­vo val­do­je. Te­rei­kia pa­ra­šy­ti pra­šy­mą ra­jo­no me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tų su­da­ry­mo ir jų ri­bų kei­ti­mo ko­mi­si­jai. Net­gi ne­nu­ro­džius sva­rių prie­žas­čių, ko­dėl už­drau­džia­ma nuo­sa­va­me miš­ke me­džiok­lė, ko­mi­si­ja pa­pras­tai ten­ki­na sa­vi­nin­ko pra­šy­mą.

Ta­čiau už­drau­dus me­džiok­lę, sa­vi­nin­kui ne­at­ly­gi­na­ma ka­no­pi­nių žvė­rių ir beb­rų pa­da­ry­ta ža­la miš­kui bei me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niams. Taip pat pri­va­taus miš­ko šei­mi­nin­kui ne­kom­pen­suo­ja­mos iš­lai­dos, pa­da­ry­tos el­ni­nių žvė­rių, miš­ko me­dy­nų pa­žei­di­mų pre­ven­ci­jai (me­dy­nų ap­tvė­ri­mas, re­pe­len­tų nau­do­ji­mas, in­di­vi­du­a­lios me­de­lių ap­sau­gos ir t.t.).

Jei­gu me­džiok­lė pri­va­čia­me miš­ke ne­už­drau­džia­ma, sa­vi­nin­kas ga­li ti­kė­tis ka­no­pi­nių žvė­rių ir beb­rų pa­da­ry­tos jo miš­kui ža­los kom­pen­sa­vi­mo. Pa­gal Me­džiok­lės įsta­ty­mą me­džio­to­jų ko­lek­ty­vai pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kams žvė­rių miš­kui pa­da­ry­tą ža­lą at­ly­gi­na tik tuo at­ve­ju, jei­gu ne­įvyk­do­mi šių žvė­rių su­me­džio­ji­mo li­mi­tai (šer­nams ir beb­rams su­me­džio­ji­mo li­mi­tai ne­nu­sta­to­mi).

Jei­gu miš­kui ža­los pa­da­ro ka­no­pi­niai žvė­rys, ku­rių me­džiok­lė už­draus­ta, ža­lą miš­ko sa­vi­nin­kui pri­va­lo at­ly­gin­ti vals­ty­bė. Vals­ty­bė sa­vi­nin­kui ža­lą at­ly­gin­ti pri­va­lė­tų ir ta­da, kai ji miš­kui pa­da­ro­ma, nors me­džio­to­jai įvyk­do el­ni­nių žvė­rių su­me­džio­ji­mo li­mi­tus. Ta­čiau Me­džiok­lės įsta­ty­me tai ne­ak­cen­tuo­ja­ma ir miš­ko sa­vi­nin­kui šiuo at­ve­ju iš­si­rei­ka­lau­ti, kad ža­la bū­tų at­ly­gin­ta, bū­tų keb­lu.

Jei­gu žvė­rys yra vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė, tai vi­sais at­ve­jais pa­da­ry­tą ža­lą sa­vi­nin­kams tu­rė­tų at­ly­gin­ti vals­ty­bė, o ta­da nuos­to­lius iš­ieš­ko­ti iš me­džio­to­jų ko­lek­ty­vų, jei­gu ji pa­da­ry­ta dėl me­džio­to­jų kal­tės. Esant da­bar­ti­nei tvar­kai, miš­ko sa­vi­nin­kui pa­siek­ti, kad žvė­rių jo miš­kui pa­da­ry­ta ža­la bū­tų at­ly­gin­ta, yra la­bai sun­ku, o daž­niau­siai ir ne­įma­no­ma.

Vie­nok, jei­gu sa­vi­nin­kas pa­si­ryž­ta siek­ti ža­los kom­pen­sa­vi­mo, apie miš­ko pa­ken­ki­mus per tris dar­bo die­nas, pa­ste­bė­jęs pa­žei­di­mą, raš­tiš­kai pri­va­lo pra­neš­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro su­da­ry­tai nuos­to­lių skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jai (pra­neš­ti ga­li­ma ir per tos vie­to­vės, kur pa­da­ry­ta ža­la miš­kui, se­niū­ni­ją).

Ko­mi­si­ja ža­lą pri­va­lo įver­tin­ti per 7 die­nas, o ža­la sa­vi­nin­kui tu­ri bū­ti ap­mo­kė­ta per 1 mėn. nuo jos dy­džio ap­skai­čia­vi­mo die­nos.

Ža­la miš­kui kom­pen­suo­ja­ma tik ta­da, kai dėl žvė­rių pa­ken­ki­mų yra žu­vę ar­ba stip­riai pa­žeis­ta tiks­li­nių rū­šių me­de­lių: jau­nuo­ly­nuo­se - dau­giau kaip 20, o vy­res­nio am­žiaus me­dy­nuo­se - dau­giau nei 10 proc. Jei­gu sa­vi­nin­kas tu­rės iš­lai­dų žvė­rių miš­kui da­ro­mos ža­los pre­ven­ci­jai, ga­li siek­ti šių iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo.

Pa­gal Me­džiok­lės įsta­ty­mą 70 proc. lė­šų, su­rink­tų iš mo­kes­čių už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą, pri­va­lo bū­ti pa­nau­do­ja­ma pre­ven­ci­jos prie­mo­nėms, ku­rio­mis miš­ko sa­vi­nin­kai, val­dy­to­jai ir nau­do­to­jai sie­kia iš­veng­ti me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų da­ro­mos ža­los miš­kui. Pra­šy­mai iš­lai­doms kom­pen­suo­ti pa­tei­kia­mi ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms, pri­de­dant iš­lai­das pa­tvir­ti­nan­čių do­ku­men­tų (są­skai­tos-fak­tū­ros, dar­bų įvyk­dy­mo pa­sky­ros ak­tai ir t.t.) ko­pi­jas.

Dėl iš­lai­dų žvė­rių da­ro­mos ža­los miš­kui pre­ven­ci­jai kom­pen­sa­vi­mo kaž­ko­dėl krei­pia­si la­bai ma­žai miš­ko sa­vi­nin­kų. Ši kom­pen­sa­ci­ja iš­mo­ka­ma tik miš­kų urė­di­joms. Ta­čiau di­dė­jant pre­ten­den­tų kom­pen­sa­ci­jai gau­ti skai­čiui, ma­žė­ja kom­pen­sa­ci­jos dy­dis, nes mo­kes­čių už me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų iš­tek­lių nau­do­ji­mą dy­dis prak­tiš­kai iš­lie­ka ne­pa­ki­tęs.

Me­džio­to­jų ko­lek­ty­vai pri­va­lo de­rin­ti su miš­kų sa­vi­nin­kais, no­rė­da­mi pri­va­čio­se miš­ko val­do­se įruoš­ti sta­cio­na­rias žvė­rių šė­ryk­las, bokš­te­lius, pa­ša­ri­nius lau­ke­lius, pa­ša­rų sau­gyk­las ir t.t. Miš­ko sa­vi­nin­kas tu­ri tei­sę leis­ti ar ne­leis­ti sa­vo miš­ke vyk­dy­ti vi­sas šias bio­tech­ni­nes prie­mo­nes.

Jei­gu miš­ko sa­vi­nin­kas yra me­džio­to­jas, jis tu­ri tei­sę me­džio­ti kar­tu su me­džio­to­jų ko­lek­ty­vais, į ku­rių me­džiok­lės plo­tus įei­na sa­vi­nin­ko miš­kas. Ta­čiau tą tei­sę ge­ro­kai ap­ri­bo­ja Me­džiok­lės įsta­ty­me pa­var­to­ti žo­džiai „su­si­ta­rus su me­džiok­lės plo­tų nau­do­to­jais“. Su­si­ta­rus kiek­vie­nam pi­lie­čiui, tu­rin­čiam me­džio­ji­mo tei­sę, me­džio­ti ga­li­ma vi­suo­se me­džiok­lės plo­tuo­se ir ne tik Lie­tu­vo­je... Ta­čiau su­si­tar­ti ne vi­sa­da pa­vyks­ta, o pa­grin­di­nė su­si­ta­ri­mo są­ly­ga - mo­kes­tis už tei­sę da­ly­vau­ti me­džiok­lė­se. Tai­gi tei­sės ak­tai šiuo me­tu yra pa­lan­kes­ni me­džio­to­jams, o ne pri­va­čių že­mių ir miš­kų sa­vi­nin­kams. Ži­no­ma, miš­ko sa­vi­nin­kai tu­rė­tų su­pras­ti, kad sa­va­ran­kiš­kai me­džio­ti sa­vo ma­žuo­se miš­ko skly­pe­liuo­se ne­ga­lės. Anks­čiau rei­ka­lau­ta, kad me­džio­to­jų ko­lek­ty­vai su­da­ry­tų me­džiok­lės plo­tų nuo­mos su­tar­tis su vi­sais že­mių ir miš­kų sa­vi­nin­kais bei val­dy­to­jais. Ta­čiau me­džiok­lės plo­tų vie­ne­te smul­kių že­mės ir miš­ko sa­vi­nin­kų yra la­bai daug. Da­lis jų gy­ve­na to­li nuo sa­vo val­dų ir nie­kas ne­tei­kia in­for­ma­ci­jos apie jų gy­ve­na­mą­sias vie­tas. To­dėl to­kių su­tar­čių ir bu­vo at­si­sa­ky­ta.

Esant da­bar­ti­niam tei­si­niam me­džiok­lės pro­ce­so re­gu­lia­vi­mui, rei­kė­tų siek­ti di­des­nio me­džio­to­jų ir miš­ko bei že­mės sa­vi­nin­kų su­ar­tė­ji­mo. Gal­būt sun­kiau bus me­džio­to­jams ben­drau­ti su tais sa­vi­nin­kais, ku­rie gy­ve­na to­li nuo sa­vo val­dų, ta­čiau su vie­ti­niais gy­ven­to­jais tai pa­da­ry­ti bū­ti­na. Tad me­džio­to­jai ga­lė­tų da­ly­vau­ti kai­mo ben­druo­me­nių ren­gi­niuo­se.

Sa­vo ruož­tu miš­ko ir že­mės sa­vi­nin­kus me­džio­to­jai ga­lė­tų kvies­ti į me­džio­to­jų šven­tes, me­džiok­lės se­zo­no ati­da­ry­mus ir už­da­ry­mus. O pir­miau­sia - bū­ti­na su­si­ras­ti vie­ni ki­tus, ta­čiau tai nė­ra leng­va. Kai me­džio­to­jų ko­lek­ty­vai pa­ži­nos sa­vi­nin­kus, ku­rių miš­kuo­se jie me­džio­ja, bus ga­li­ma su jais de­rin­ti me­džiok­lių gra­fi­kus, me­džio­to­jams pri­si­tai­kant prie pri­va­čio­se miš­ko val­do­se vyk­do­mų dar­bų ar­ba, at­virkš­čiai, sa­vi­nin­kams pri­si­de­ri­nant prie me­džiok­lių gra­fi­kų. Tu­ri vie­ni ir ki­ti iš­klau­sy­ti abie­jų pu­sių no­rus ir pa­gei­da­vi­mus, ge­ra­no­riš­kai spręs­ti ben­dras pro­ble­mas.