Naujienos

* LMSA konferencijoje aptarta privataus miškų ūkio plėtra Lietuvoje:rezultatai, problemos ir galimybės

	Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, galima tikėtis, kad 2007–2013 m. paramos įsisavinimas vyks sklandžiau. „Kviečiu ieškoti kompromiso ir savotiško balanso tarp Briuselio reikalavimų ir žmonių noro sodinti mišką“, – siūlė A. Gaižutis
	Nors reikalavimai ES paramai gauti gali pasirodyti biurokratiniai, tačiau jie moko verslo bei apskaitos disciplinos. Darbus nudirbti mes mokame – tereikia tinkamai tai įforminti“, – patarė LMSA valdybos pirmininko pavaduotojas Vidmantas Jusas
	„Būna atvejų, kai miško savininkas parengia projektą, jis patvirtinamas, bet gautos paramos nepakanka realiai atliktų darbų kaštams padengti (pavyzdžiui, daugiau nei numatyta kainuoja žemės paruošimas, brangesni sodmenys), ir savininkui, dažnai pensininkui, tenka primokėti kelis tūkstančius iš savo kišenės. Patikėkite, žmonės geria raminamuosius vaistus tokiais atvejais, ir niekuo jiems negalima padėti,“ – piktinosi Privačių miškų plėtros centro direktorė Jūratė Jankauskienė
	LMSA projektų vadovas Jaunius Ledzinskas sakė, kad reikia kuo greičiau imtis priemonių, kad ateinanti parama būtų sėkmingai įsisavinta. „Drebulių sodinukų ir šiandien visoje Lietuvoje nėra pirkti. Jei tuoj pat nesiimsime konkrečių veiksmų, ir vėl daug pinigų liks neįsisavintų“, – sakė J. Ledzinskas
	Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius Romualdas Deltuvas vadovauja mokslininkų grupei, kuri iki ateinančių metų rudens įsipareigojo parengti studiją „Privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimas“
	„Chaotiškai ieškant lėšų, vargu ar galima išspręsti LMSA finansavimą“, – sakė LMSA garbės pirmininkas Stasys Mizaras

Miško savininkai, kurių Lietuvoje yra per 220 tūkst., gali tikėtis didesnės paramos pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Paramą miškams galima gauti pagal vienuolika priemonių. Nuo šiandien iki gruodžio 21 d. galima teikti paraiškas pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“.

Profesinio mokymo ir informavimo veikla, naudojimasis konsultavimo paslaugomis, žemės ūkio valdų modernizavimas, miškų ekonominės vertės didinimas, žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku, pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas, pelno nesiekiančios investicijos miškuose, miškų aplinkosaugos išmokos, Natura 2000 išmokos.

2007–2013 m. numatoma parama

Miškininkystės sektoriui 2007–2013 m. numatyta parama siekia 221,1 mln. eurų (732,8 mln. litų) arba beveik 10 proc. visos Kaimo plėtros programos sumos. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimui numatyta 38,3 mln. eurų (132,1 mln. litų), Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui – 165,1 mln. eurų (569,6 mln. litų), Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimui – 17,7 mln. eurų (61 mln. litų).

Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio, galima tikėtis, kad 2007–2013 m. paramos įsisavinimas vyks sklandžiau, negu 2004–2006 m., nes ir atsakingos institucijos yra geriau pasirengusios, ir pareiškėjai yra įgavę patirties.

Sunkumai įsisavinant 2004–2006 m. paramą

LMSA valdybos pirmininko pavaduotojas Vidmantas Jusas įvardijo priežastis, kodėl kilo nesklandumų įsisavinant ES paramą miškų ūkiui 2004–2006 m. Pirmiausiai, nebuvo tinkamai parengti norminiai dokumentai. Pavyzdžiui, Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo taisyklės buvo tobulintos net 7 kartus (paskutinį kartą šių metų liepos 20 d.). „Vietoj to, kad supaprastintų ir skatintų miškų veisimą, Generalinė urėdija įvedė dar daugiau biurokratizmo, urėdijos nebuvo pasirengusios miškų veisimui – neturėjo lapuočių sodmenų ir ta problema išliko visus paramos teikimo metus“, – sakė V. Jusas.

Miškų urėdijų darbuotojai ir aplinkos apsaugos pareigūnai nebuvo tinkamai supažindinti su paramos sąlygomis, nebuvo apmokyti tinkamai pildyti su parama susijusius dokumentus. NMA teritorijų skyrių darbuotojai taip pat nebuvo reikiamai apmokyti, todėl žmonės neturėjo kur pasikonsultuoti, darė elementariausias klaidas.

Ne vienas salėje sėdėjęs miškininkas piktinosi, kad iki šiol nėra konsultuojančių žmonių, padedančių miško savininkams įsisavinti numatytą paramą. Siūlyta įvesti standartinius blankus, kad paraiškų pildymas būtų kuo paprastesnis.

Paramą gauti bus paprasčiau

Pasak V. Juso, nuo šių metų paramos gavimas daugeliu atvejų žymiai supaprastintas – kai kur prilygsta tiesioginėms išmokoms už plotą. Nereikės pristatinėti kai kurių pažymų iš VMI, Sodros (duomenis gaus tiesiogiai NMA). Numatyta galimybė samdytis konsultantą, kuris patartų, kaip teisingai įvykdyti reikalavimus, tvarkyti apskaitą ir pan.

Paramos gavėjui išlaidos konsultavimui bus kompensuojamos 80 proc. Nors į paramą galės pretenduoti ir miškų urėdijos, tačiau prioritetai visur palikti smulkiems miško savininkams (išskyrus gaisrų prevencines priemones).

Parama už energetinus augalus

Norintys gauti paramą už trumpos vegetacijos medžius ir krūmus (gluosnius, karklus, tuopas, drebules, baltalksnius) seniūnijos darbuotojui turi pateikti parašką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir pateikti pareiškimą dėl trumpos vegetacijos medžių ir krūmų auginimo, o pirmojo derliaus metais – sutarties kopiją. Pareiškėjams, dalyvaujantiems paramos už energetinius augalus schemoje, už hektarą energetinių augalų bus mokami 45 eurai. Trumpos vegetacijos medžių ir krūmų kategorijai priskiriami greitai augantys gluosniai, karklai, tuopos, drebulės, baltaksniai, auginami kaip žaliava biokurui gaminti.

Miško savininkų – per 200 tūkstančių

Mūsų šalyje yra 226,9 tūkst. miško savininkų, kurie turi 759,2 tūkst. ha miškų. Kasmet iš privačių miškų parduodama 2–2,5 mln. kubinių metrų medienos už 200–300 mln. Lt. LMSA garbės pirmininko Stasio Mizaro manymu, jau tikrai atėjo laikas, kai privačių miškų savininkai turi išspręsti problemą, iš kur gauti lėšų bendriems uždaviniams spręsti.

„Chaotiškai ieškant lėšų, vargu ar galima išspręsti organizacijos finansavimą. Siūlome, kad bendrosioms LMSA reikmėms finansuoti privačių miškų savininkams nustatyti privalomus 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų realizavus medieną. Pageidautina, aišku, tai daryti 15 proc. pajamų mokesčio sąskaita“, – sakė S. Mizaras, pridurdamas, kad šis siūlymas jau ne kartą „atsimušė“ į Finansų ministeriją.

Šaltinis: žurnalas "Mano ūkis"