Naujienos

* Rokiškėnus irgi pasiekė Lietuvos medienos rinką siūbuojančios aistros

Pradžia nuo muitų Rusijoje

Spalio pabaigoje kilo didžiulis sąmyšis šalies medienos pramonės įmonėse. Ankstesnes verslininkų prognozes dėl gresiančių medienos perdirbimo įmonių žlugimo patvirtino Lietuvos ir Kanados bendros įmonės „Pajūrio mediena“ bankrotas. Ši įmonė - viena didžiausių ir moderniausių šalies medienos perdirbimo įmonių.

Chronologine tvarka peržvelgę žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, matome, jog sąmyšis medienos pramonėje prasidėjo šių metų pradžioje. Jį sukėlė žinia apie Rusijos vyriausybės ketinimus iki 80 proc. padidinti eksporto muitus neapdorotai medienai. Pradėjo kilti medienos kainos ir Lietuvoje. Rugpjūtį didžiuliai kainų šuoliai sieti jau ne tik su Rusija, bet ir Skandinavijos šalimis. Žaliavos stokojantys Skandinavijos celiuliozės fabrikai ją pradėjo pirkti Lietuvoje. Dėl medienos stygiaus sunerimę stambieji šalies medienos perdirbėjai prakalbo apie galimą įmonių veiklos stabdymą.

Viešųjų ryšių triukas

Susijungę į asociaciją „Lietuvos mediena“ perdirbėjai ragino Vyriausybę keisti medienos iš valstybinių miškų pardavimo tvarką. Jie siūlė teikti pirmenybę vietos gamintojams: parduoti jiems medieną pagal verslo pajėgumus, darbuotojų skaičių.

Kilusį triukšmą dėl kainų augimo, medienos verslo atstovų bandymą žmonėms įteigti, kad nebeliks medienos nė suskilusiai geldai, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pavadino viešųjų ryšių triuku. Jo nuomone, nepatenkinti augančiomis kainomis Lietuvos medžio perdirbėjai, parduodami produkciją, taiko vakarietiškus, tai yra laisvosios rinkos standartus, o pirkdami medieną – rytietiškus, bandydami išsiderėti tam tikrų privilegijų.

Stambieji prieš smulkiuosius?

Medienos kainų kilimas vasaros pabaigoje sujudino ir Rokiškio medienos perdirbėjus. Rajone veikia 50 įmonių, kurių veikla susijusi su mediena, dirba apie 570 žmonių. Rajone nėra nė vienos stambios įmonės, per metus perdirbančios daugiau nei 10 tūkst. kub. m medienos ir galinčios sudaryti ilgalaikes sutartis su miškų urėdijomis dėl valstybinių miškų medienos įsigijimo su tam tikra privilegija – urėdijų įsipareigojimu koreguoti kainas ne dažniau kaip kartą per pusmetį.

Smulkesni medienos perdirbėjai įžvelgė stambiųjų bandymus juos išgrūsti iš rinkos, keičiant valstybinės medienos pardavimo taisykles, ir pasiūlė visiems gamintojams suvienodinti medienos pirkimo sąlygas.

Moderniausia veiklą stabdo

Pastarųjų dienų sąmyšį šalies medienos pramonės įmonėse sukėlė vienos didžiausių šalyje Lietuvos ir Kanados bendros įmonės „Pajūrio mediena“ bankrotas. Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas žurnalistei teigė, kad ši įmonė buvo viena moderniausių Lietuvos lentpjūvių. Į ją kaip į muziejų būdavo vedami žmonės pasižiūrėti, kaip dirba robotai. Stabdyti įmonės veiklą privertė didžiulis medienos deficitas ir darbas tik trečdaliu pajėgumų, dėl to išaugo produkcijos kaina. R.Beinorto duomenimis, įmonės įranga bus parduota į Rusiją. Klaipėdoje liks tik nedidelis rąstinių namų gamybos cechas. Įmonei liks 15 ha Klaipėdoje nuomojamos žemės.

Miškininkai – spekuliantų būrelis?

R.Beinortas didžiuliu skandalu šalyje įvardija milijonus investavusios įmonės Klaipėdoje bankrotą bei prognozuoja, kad ir kitas įmones gali ištikti panašus likimas. Jis pritaria asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidento Sigito Paulausko viešai išsakytai nuomonei, jog valstybinis miškų sektorius užsiiminėja ne pridėtinės vertės didinimu, o dirba kaip spekuliantų būrelis. „Pagaliau atsirado žmogus, kuris pasakė, kad karalius yra nuogas“, - tikino R.Beinortas.

Jo pastebėjimu, Lietuvoje medienos netrūksta. Perdirbėjai siekia, kad nusistovėtų jos kaina. Tačiau kainų šuoliai šią vasarą buvo ne kas kita, kaip valstybinių miškų valdytojų darbo broko rezultatas.

„Valstybinių miškų valdytojai ir medienos perdirbėjai vežimą traukia į skirtingas puses. O vertėtų tapti vieninga jėga, sugebančia iš nacionalinio Lietuvos turto - medžio pagaminti geros kokybės, paklausius produktus. Šiuo metu sudarytos palankios sąlygos apsukriems tarpininkams, kurie nupjautą medį perparduoda užsieniečiams, pasiimdami didžiulius pelnus. Bandydami keisti situaciją susiduriame su miškų urėdijomis – organizacijomis, kurios paslaptingumu prilygsta Romos katalikų bažnyčiai“, - tikino R.Beinortas.

Anot jo, daugiau nei šimtą šalies įmonių vienijanti asociacija siekia, kad žaliava pirmiausia būtų aprūpinti Lietuvos medienos perdirbėjai.

Po palankių žingsnių – nepamatuoti priekaištai

Su išsakytais kaltinimais visiškai nesutinka generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

„Tai nepraustaburnių neetiškas elgesys, akibrokštas iš lobistinių paskatų valstybinių miškų sektoriaus darbuotojams. Priekaištų sulaukėme padarę labai daug palankių žingsnių šalies medienos perdirbimo įmonėms. Skatiname sudaryti ilgalaikes sutartis, atsižvelgiame į jų prašymus ir atidedame skolų mokėjimą už nupirktą medieną. Įdomiausia tai, jog priekaištauja dalis stambiųjų perdirbėjai, tuo tarpu puikiai sutariame ir bendradarbiaujame su smulkiaisiais verslininkais“, - tikino B.Sakalauskas.

Jo nuomone, dalis medienos perdirbėjų rudenį, artėjant ilgalaikių sutarčių pasirašymo metui, specialiai stengiasi daryti spaudimą per Seimą, Vyriausybę, norėdami išsireikalauti papildomų sąlygų. Sąmyšiui sukelti pateikiamas „Pajūrio medienos“ veiklos sustabdymas dėl medienos stygiaus, B.Sakalausko nuomone, nėra teisinga interpretacija, nes jau prieš dvejus metus ši įmonė ketino pertvarkyti gamybą, ir tai šiuo metu įvykdė. Generalinis urėdas tikino, kad kitais metais medienos pardavimo iš valstybinių miškų apimtys, kaip ir prekybos ja taisyklės, nesikeičia.

Nori diktuoti savo sąlygas

Labai aktyviai pasikeitimus medienos pramonėje sekantis verslininkas iš Rokiškio Eugenijus Majauskas mano, jog beveik metus trunkančio sąmyšio rezultatas nulinis. Stambieji perdirbėjai reikalavo pakeisti prekybos apvaliąja mediena taisykles, tačiau į komisiją nedelegavo savo atstovo. Nesulaukus jokių pasiūlymų, taisyklės liko nepakeistos.

„Stebint stambiųjų verslo atstovų veiksmus, susidaro įspūdis, kad jie veikė kryptingai, siekdami išskirtinių sąlygų, stengėsi užsiimti strateginę padėtį perkant medieną iš valstybinių miškų. Kyla minčių, jog žaliavos kainų kėlimą galėjo išprovokuoti ne tik besikeičianti padėtis užsienio rinkose. Užėmę Lietuvos valstybinių miškų rinką, stambieji galėtų diktuoti savo sąlygas“, – svarstė E.Majauskas. Stambiųjų įmonių norą iš rinkos išstumti smulkiuosius patvirtina ir jų pasiryžimas po „Pajūrio medienos“ dar kartą kreiptis į Seimą, Vyriausybę ir siūlyti keisti prekybos apvaliąja mediena taisykles, atsižvelgiant į gamybos apimtis, investicijų dydį, darbuotojų skaičių. „Taigi dar kartą siūloma atimti iš mažo ir atiduoti dideliam, nors ilgalaikių sutarčių pagrindas turėtų būti kaina ir pirkėjo patikimumas“, - tikino E.Majauskas.

„Biedni“ neliks

Žinia apie modernios, į gamybą milijonus investavusios įmonės bankrotą, anot E.Majausko, privertė pasidomėti priežastimis. Įmonės vadovybė skelbia, kad jų produkcija tapo nekonkurencinga pasaulio rinkoje dėl didelės savikainos, kuri išaugo dėl žaliavos stygiaus įmonei dirbant tik trečdaliu pajėgumų. „Ši priežastis suprantama, tačiau į akis krenta tai, jog bankrutuojanti įmonė planuoja parduoti įrengimus ir užsiimti pelninga veikla - karkasinių namų gamyba. Jai lieka nuomojamas 15 ha žemės sklypas Klaipėdoje. Taigi „biedni“ ir po bankroto neliks“, – tikino E.Majauskas.

Jis pridūrė taip pat norintis išskirtinių sąlygų savo verslui. Jam gražiai skamba siūlymas nacionaliniu turtu - mediena pirmiausia aprūpinti Lietuvos įmones, tačiau tai tik skambūs žodžiai. „Įstoję į Europos Sąjungą pamiršome, kad turėsime gyventi pagal šios sąjungos taisykles, kai lietuvis Švedijoje ir švedas Lietuvoje turi tas pačias sąlygas pirkti, o bandymas pagerinti sąlygas prieštarauja ES deklaruojamai laisvajai prekybai“, - sakė E.Majauskas.