 Didžiausia Lietuvos medžio perdirbimo įmonė "Pajūrio mediena" nutraukia veiklą. Taip pasielgti įmonę privertė žaliavos stygius šalies rinkoje, rašo „Lietuvos rytas” žurnalisto Žydrūno damausko straipsnyje "Žaliavos stygius privertė uždaryti „Pajūrio medienos“ įmonę" .
Lietuvos miškų ir medienos perdirbimo pramonės studiją rengęs buvęs valdininkas Kazimieras Miniotas teigia, kad šalyje nėra ekonomiškai racionalios valstybinių miškų valdymo politikos. Valstybinių miškų valdytojas – Generalinė miškų urėdija yra susitapatinusi su savininku.
K.Miniotas kritikavo valstybės institucijų politiką drausti parduoti medieną nenukirstu mišku, pasitelkiant argumentą, kad tai sužlugdytų smulkiuosius medienos perdirbėjus: „Norėjimas aprūpinti visus yra ekonominė nesąmonė“.
Pasak įmonės laikinosios "Pajūrio mediena" vadovės Irenos Vitkevičienės, veikla bus nutraukta nuo lapkričio pradžios. Lentpjūvės įrenginiai bus išmontuoti ir parduoti Rusijoje. Bendrovės veikla apsiribos tik modulinių namelių gamyba.
I. Vaitkevičienės teigimu, iš 227 "Pajūrio medienos" darbuotojų bus atleista 190 žmonių, jiems numatyta išmokėti 3 mln. litų. Kaip paaiškino laikinoji vadovė, įmonę toks likimas ištiko dėl to, kad pritrūkus žaliavų nebebuvo galima panaudoti turimų pajėgumų, neįmanoma konkuruoti su švedais ir kanadiečiais. Bendrovės tolesnė veikla apsiribos tik modulinių namelių gamyba.
„Įmonę toks likimas ištiko todėl, kad pritrūkę žaliavų nebegalėjome panaudoti turimų pajėgumų. Buvo daug investuota, pastatyti galingi įrenginiai, planavome dirbti trimis pamainomis, bet nebegalėjome konkuruoti su švedais ir kanadiečiais“, – sakė I.Vitkevičienė.
Rinkoje – medienos deficitas
Vasarą Rusijai įvedus muitus išvežamai apvaliai medienai, jos stygius grėsė ir Skandinavijos gamykloms. Tačiau skandinavai šį deficitą greitai kompensavo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sąskaita.
Lietuvoje tai sukėlė medienos trūkumą ir didžiulį kainų šuolį – mediena jau kainuoja gerokai brangiau negu Švedijoje. Popiermedžių kainos per metus Lietuvoje padidėjo daugiau negu dvigubai. Pavyzdžiui, eglės ir pušies popiermedžiai prieš metus kainavo apie 70 litus už kubinį metrą, dabar jų kaina siekia 170 litų. Beržo popiermedžių kaina siekia 180 litų, nors pernai buvo tik 80 litų. Tuo tarpu lietuvišką medieną importuojančiose Skandinavijos šalyse šių žaliavų kaina išlieka stabili ir svyruoja tik ties 100 litų už kubinį metrą riba.
Lentpjūvės bankrutuoja ir kitose Baltijos šalyse. Antai Estijoje šįmet užsidarė Skandinavijos koncerno „Stora Enso“ medžio perdirbimo įmonė.
Investicijoms – stabdžiai.„Medienos perdirbimo sektorius kyla labai sparčiai, yra vos ne didžiausias Lietuvos eksportuotojas. Galima būtų dar daug į jį investuoti, bet kol nėra jokių garantijų apsirūpinti vietos žaliava, niekas neinvestuos“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Benortas.
 Pastaruoju metu itin didelę paklausą Europoje turi vidutinio tankio medžio plaušų plokštės, naudojamos baldų gamyboje ir statybų pramonėje. Jų gamyklą ketinama statyti ir Lietuvoje. Šio projekto iniciatorius „Vakarų medienos“ grupės vadovas Sigitas Paulauskas teigė, kad į gamybos kompleksą, kurį sudarys ne tik medžio plaušų plokščių fabrikas, planuojama statyti Alytuje.
Investicija į šį kompleksą siektų 450 mln. litų.
Bet nežinomybė dėl žaliavos jau verčia stabdyti planus: „Gaila, kad kone visą medieną išvežame į užsienį, nors jos naudojimas Lietuvoje sukurtų 10 kartų didesnę pridėtinę vertę“. Lietuvoje buvo reformuoti dujų, elektros, geležinkelių ūkiai, o valstybės prastai valdomame miškų sektoriuje niekas nesikeičia. | 
