Naujienos

* Miškininkai prognozuoja, kad kai kuriuose regionuose gali pritrūkti malkų

Dienraštis "Kauno diena" 2007-10-11 nagrinėja apsirūpinimo malkomis temą.
Išsamiai skaitykite Arūno MILAŠIAUS straipsnyje "Artėja brangiausias šildymo sezonas"

Šį rudenį ir žiemą daugiausia už šildymą gali tekti pakloti daugiabučių namų gyventojams. Privačių valdų savininkams šiluma irgi kainuos daugiau.

Prieš šaltąjį sezoną jau pabrango ir malkos, ir anglys. Miškininkai prognozuoja, kad kai kuriuose regionuose gali pritrūkti malkų, nes perdirbėjai, stingant žaliavos, nuleido kokybės kartelę ir pretenduoja į medieną, kuri anksčiau buvo skirta tik mesti į krosnį.

Pabrango penktadaliu

„Malkų nebespėjame ruošti, nes paklausa labai didelė. Šiuo metu kurą vežame socialiai remtiniems žmonėms. Tik po to, kai juos aprūpinsime, pradėsime pardavinėti kitiems“, – pasakojo Kauno miškų urėdijos urėdas Juozas Jarmalavičius, nesuprantantis, kodėl žmonės nesistengia kuro pasirūpinti iš anksto.

Šiomis dienomis įsigytos malkos tikrai nebus tokios kokybiškos, kaip parsivežtos bent jau prieš pusę metų ir spėjusios išdžiūti – rudenį medis pats šlapiausias.

Antros masinio pirkimo bangos laukiama po pirmųjų šalčių.

„Perdirbimo įmonės pradėjo pirkti prastesnės kokybės medieną. Be to, per metus medienos kaina išaugo apie 20 proc. Pernai kubinį metrą malkų be PVM vidutiniškai parduodavome po 51 litą, o šiandien – jau po 66 litus. Tokia kaina yra malkas perkant miške“, – pasakojo urėdas.

Jo žiniomis, brangstančią medieną žmonės jau keičia durpių briketais, anglimis ar dujomis. Urėdija šiais metais malkų pardavė mažiau nei pernai.

Miglota ateitis

Brangiau už malkas šiemet teks mokėti ne tik Kauno, bet ir kitų regionų gyventojams.

„Nors mediena brangsta, tačiau auga ir jos paklausa. Šį sezoną Klaipėdos apylinkes kuru dar aprūpinsime, tačiau jei kitais metais poreikis dar didės, medienos gali pritrūkti“, – analizavo pajūryje susidariusią padėtį Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Miškininkai pajuto, kad klaipėdiečiai priemiesčiuose masiškai pradėjo statyti namus, kuriuos apšildyti žiemą yra vienintelis pasirinkimas – kietasis kuras. Žmonės renkasi malkas kaip pigesnį variantą.

Be to, dėl šios medienos kaunasi ir pramonininkai. Urėdo žiniomis, Lietuvoje per metus pagaminama apie 6 mln. kubinių metrų medienos, o vien Kazlų Rūdoje ir Klaipėdoje įsikūrusiems medžio plaušo plokščių gamintojams reikia apie 1 mln. kubinių metrų žaliavos.

Trūksta darbininkų

„Malkos brangsta ne tik dėl to, kad už medieną reikia mokėti daugiau. Atlyginimai taip pat kyla. Pavyzdžiui, pernai už vieno kubinio metro pagaminimą darbininkams mokėjome po 16 litų, šiemet – jau po 20 litų. Darbininkai, jausdami, kad infliacija graužia jų atlyginimus, reikalauja dar didinti užmokestį“, – nelinksmas naujienas pranešė A.Baranauskas.

Nors miške galima neblogai uždirbti (patyręs medkirtys per dieną gali paruošti iki 10 kubinių metrų malkų), tačiau fiziškai tai – sunkus darbas ir norinčiųjų gamtoje mojuoti grandininiais pjūklais trūksta.

Urėdija skaičiuoja, kad už malkos paruošimą mokama 20 litų, dar tiek pat kainuoja jos transportavimas iš miško iki sandėlio. Be to, reikia įskaičiuoti ir paties miško kainą.

....
Tokio pat svorio mediena duota vienodai šilumos.

Mokslas jau seniai išsklaidė ir kitą mitą, kad ąžuolo malkos pačios kaitriausios. Specialistai nustatė, kad sudeginus kilogramą bet kurios medienos šilumos gaunama tiek pat. Skiriasi tik pačios medienos tankis. Kadangi ąžuolas sveria beveik du kartus daugiau nei pušis, žmogui atrodo, kad namams sušildyti reikia mažesnio glėbio malkų. Kita vertus, medieną perkant kubiniais metrais, įsigyjant ąžuolą ar uosį, nors jie ir šiek tiek brangesni, galima laimėti.

Tačiau jei malkos bus šlapios, nepadės net ąžuolas. Kuo medis drėgnesnis, tuo degant jo skleidžiama šiluma mažesnė. Mažėjant drėgnumui didėja malkų kokybė, t. y. jų šilumingumas. Natūraliai mediena lauke neišdžiūsta daugiau kaip iki 20 proc. Tai gali užtrukti net iki poros metų.