
Šalies miškingumas per pastaruosius penkerius metus, Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo 1,1 proc., ir dabar miškai užima 32,7 proc. šalies teritorijos. Valstybiniuose miškuose 5 tūkst. hektarų pagausėjo brandžių medynų Jie šiuo metu sudaro 16,1 proc. Vidutinis šių medynų tūris padidėjo 5 kubiniais metrais –iki 283 kubinių metrų viename hektare.
Kadangi valstybiniuose miškuose per pastarąjį penkmetį pagausėjo ir perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotų, pastaruosius tikslinga sumažinti bei racionaliai panaudoti medieną. Todėl Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei 2009–2013 m. padidinti metinę pagrindinių miškų kirtimų normą valstybiniuose miškuose iki 2,8 mln. kubinių metrų, iškertant ne daugiau kaip 10,5 tūkst. ha ūkinių (III ir IV grupės) miškų, o šį plotą apskaičiuojant pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą. Tai leistų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 metų medienos ištekliai valstybiniuose miškuose būtų darniai naudojami. Pasiūlytajai tvirtinti kirtimų normai yra pritarusios Miškų ūkio konsultacinė taryba prie Aplinkos ministerijos ir Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.
Pagrindinių kirtimų norma, pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, yra grindžiama valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis ir apskaičiuojama pagal matematinį modelį „Optina“. Taikant šį jau daugelį metų naudojamą metodą, užtikrinamas racionalus medienos naudojimas brandžiuose medynuose, tolygi metinė kirtimų apimtis, suvienodinamas medynų amžius ūkiniuose miškuose, išsaugoma biologinė įvairovė ir patenkinamos šalies ekonominės reikmės.
Kirtimų norma, kaip pažymėjo Aidas Pivoriūnas, bus nustatyta tik ūkiniams (III ir IV grupės) miškams, sudarantiems 82,5 proc. visų valstybinės reikšmės miškų. Viena svarbiausių ūkinių miškų funkcijų – nepertraukiamai tiekti medieną rinkai. I ir II grupės miškuose, kurie yra vertingiausi aplinkosauginiu požiūriu arba svarbūs rekreacijai, pagrindiniai kirtimai nebus nevykdomi. „Šiek tiek (4,4 proc.) didėjant pagrindinių kirtimų plotui, – sakė Aidas Pivoriūnas, – valstybiniuose miškuose toliau nuosekliai bus didinama neplynųjų kirtimų dalis, o likvidinės medienos padidėjimo bus siekiama taikant pažangias medienos ruošos technologijas, didinant jos išeigą ir panaudojant visą galimą iki šiol nelabai paklausią buvusią malkinę medieną.“
2004-2008 m. valstybiniams miškams buvo patvirtinta 2,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos metinė pagrindinių kirtimų norma, nors pagal šios normos nustatymo metodiką buvo paskaičiuota didesnė – 2,7 mln. kubinių metrų. 2001-2006 metais vykdant pagrindinius miškų kirtimus kasmet vidutiniškai buvo iškertama 2,355 mln. kubinių metrų likvidinės medienos 10,06 tūkst. ha plote.
Šaltinis: AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660 2007 10 04 |