Naujienos

Dienraštis "Vakaro žinios" publikuoja aplinkos ministro Arūno Kundroto atsakymus į laikraščio skaitytojų klausimus. Dalis šių atsakymų yra skirti miškų ūkio aktualijoms.
 Su visais aplinkos ministro atsakymais siūlome susipažinti dienraščio "Vakaro žinios" 2007 rugsėjo mėn. 22 d. straipsnyje "Apsaugoti visų miškų neįmanoma fiziškai".
*******************************************************************

Keletas aktualių miško savininkams temų, kurias palietė Aplinos ministras:

KLAUSIMAS: Žiniasklaida skelbia apie patalpų apšildymo brangimą. O Lietuvos miškuose pūva šimtai tūkstančių kubinių metrų medienos. Kodėl ji nepanaudojama briketams gaminti ir apšildyti?
Artūras, Vilnius

ATSAKYMAS: Pastaraisiais metais buvo sudarytos galimybės kirtimo atliekų ir kitos menkavertės medienos panaudojimui energetikoje. Tačiau energetikos įmonės kol kas visų galimybių neišnaudoja. Nors mūsų duomenimis, jau 17 proc. visos Lietuvoje pagaminamos šilumos energijos gaunama iš biokuro. Tai 4 kartus daugiau nei kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, miškų urėdijos 2007 metams yra sudariusios sutarčių dėl 75 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų pardavimo, nors realiai iš valstybinių miškų be žalos miškui būtų galima gauti mažiausiai 5 kartus daugiau tokio kuro. Tikimės, kad sparčiai keičiantis rinkos sąlygoms visas galimas kiekis ateityje bus panaudotas. Briketai iš medienos atliekų kol kas nėra populiarūs, nes dėl sudėtingo gamybos proceso jų kaina padidėja.

KLAUSIMAS: Konstitucinis Teismas nustatė, kad Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsniai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms: "Nuosavybė neliečiama", "Nuosavybės teises saugo įstatymai", "Be savininkų žinios, sutikimo jų nuosavybė (miškai, žemės) išdalytos medžiotojams". Kaip savininkai gali uždrausti medžioti jų nuosavybėje ir kada Medžioklės įstatymas neprieštaraus Konstitucijai, kurią Lietuvos gyventojai priėmė 1992-ųjų referendume?
Vytautas, Vilnius

ATSAKYMAS: Priimant įstatymą galbūt nebuvo išsamiai įvertintos galimos jo pasekmės ir įsiklausyta į privačių miškų savininkų poreikius. Bet Konstitucinio Teismo sprendimas pasiūlė labiau subalansuotą variantą ir šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinti koreguojant įstatymą.

ATSAKYMAS: Siekiant palankesnių sąlygų miškų sektoriui celiuliozės perdirbimo gamykla būtų palankus objektas, tačiau sutinku, kad tai nebūtų "draugiškas" aplinkai objektas, todėl, šiuo atveju, didesnį svorį turėtų turėti ne ekonominiai, o aplinkosauginiai interesai. Todėl reikia labai kruopščiai įvertinti tokio objekto statybų galimybę. Kol kas apie celiuliozės fabriką Alytuje tėra tik kalbos, tačiau, jei prasidės planavimas, tai teikiamus dokumentus mes labai atidžiai vertinsime poveikio aplinkai kontekste.

KLAUSIMAS: Keliaujant teko matyti, kaip negailestingai kertami dideli miškų plotai Varėnos ir Lazdijų rajonuose. Tai daroma net pavasarį ir vasarą, kai gyvūnija ir augmenija atgyja ir ima aktyviai gyventi. Kada pagaliau miškininkai baigs niokoti miškus žinodami, jog nuo šio skaičiaus priklauso jų atlyginimai?
Irena, Vilnius

ATSAKYMAS: Man taip pat nesmagu matyti miško plynes, todėl Aplinkos ministerija skatina neplynųjų kirtimų vykdymą. Tokie kirtimai yra palankesni gyvajai gamtai, todėl jau dabar matyti, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę. Tačiau tam tikrais atvejais, ypatingai labai sausuose, šlaitinguose pušynuose tiesiog būtina kirsti plynai ir tai daroma dėl galimybės atkurti kokybiškus pušynus. Vyriausybė yra nustačiusi normą, pagal kurią Lietuvos miškuose kasmet iškertama 15 proc. mažiau medžių, nei jų priauga. Šitaip yra vykdomas išteklių kaupimas ateičiai. Be to, valstybinėse įmonėse miškų urėdijose darbuotojų atlyginimai nepriklauso nuo iškertamo medienos kiekio, todėl tiesioginio ryšio tarp kirtimų ir atlyginimų dydžių nėra.

KLAUSIMAS: Ministre, Lietuvos miškuose katastrofiškai mažėja švarių vietų. Daugelyje vietų tiesiog akyse dygsta sąvartynai, kuriais niekas nesidomi. Kur žiūri aplinkosauga?
Bronius, Varėna

ATSAKYMAS: Aplinkos politika yra formuojama taip, kad mažų, netvarkingų ir nuo senų laikų likusių sąvartynų Lietuvoje būtų kuo mažiau. Tam steigiami regioniniai sąvartynai, o juos atidarant palaipsniui bus uždaromi senieji mažesni sąvartynai (bus uždaryti 300 sąvartynų).

Turėčiau pažymėti, kad dalies mūsų visuomenės elgesys yra ne visada teigiamas, ypač tai matyti iš paliktų šiukšlių miškuose ar gausiau lankomų vandens telkinių pakrantėse. Negalima pastatyti po vieną pareigūną prie kiekvieno poilsiautojo, kuris būdamas gamtoje nesugeba susirinkti savo šiukšlių, todėl visuomenę dar kartą raginu elgtis sąžiningai prieš gamtą ir nepatingėti atliekų nugabenti iki joms skirtų vietų.

Nors mums, kaip valstybinius miškus ir nacionalinius ir regioninius parkus prižiūrinčiai institucijai tiesiogiai nepriklauso tvarkyti gyventojų paliekamų atliekų miškuose, tačiau su masine šiukšlinimo problema kovojama. Vien tik šiais metais miškų urėdijos ir regioniniai bei nacionaliniai parkai savo valdose pastatė apie 500 atliekų konteinerių, tvarko jų išvežimą.

KLAUSIMAS: Ar ėmėtės žygių galų gale pakeisti Jums pavaldžios ministerijos paskirtį ir užsiimti tik aplinkosauga. Girdėjau, jog per posėdžius, užuot gynus gamtą, jums tenka pasirašyti leidimus, kiek ją galima teršti. O juk tai absurdas.
Karolina, Šiauliai

ATSAKYMAS: Tai, kad Aplinkos ministerijos apimtys yra itin didelės turi ir pliusų, ir minusų. Ministerija veikia anksčiau buvusių trijų ministerijų bazėje, todėl greta yra tokie sektoriai, kaip statybos, teritorijų planavimas ir aplinkosauga. Gamtos išsaugojimo ir darnaus vystymosi atžvilgiu visa tai suteikia galimybes padaryti daugiau, nei padarytų atskirai veikiančios institucijos. Gerbiama Karolina, pramonės ir gamtos santykis yra itin jautrus, tačiau aplinkosauga prasideda nuo to, ką galima leisti, o ką reikia drausti. Nežinau nė vienos valstybės, kurioje Aplinkos ministerija tik draustų, todėl reikia nuolat ieškoti santykio tarp žmogaus ūkinės veiklos ir gamtos išsaugojimo.

 Pilną tekstą skaitykite dienraščio "Vakaro žinios" 2007 rugsėjo mėn. 22 d. straipsnyje "Apsaugoti visų miškų neįmanoma fiziškai">>>.