Natūralių eglaičių augintojus skausmingai bado dirbtinių eglių spygliai
Iki šv.Kalėdų kauniečiai turėtų nupirkti apie 30 tūkst. eglaičių. Pirmieji pelną pradėjo skaičiuoti medelynai ir miškų urėdijos. Tačiau prekiaujantieji žaliaskarėmis sako jaučiantys didelę dirbtinių eglaičių konkurenciją, kurioms įsigyti prekybos centrai skelbia net specialias akcijas.
Prekyba jau įsibėgėjo
Pasak Raudondvario medelyno viršininkės Rimos Žebrauskaitės, įsigyti 2-3 metrų aukščio eglaites pirmieji dar prieš dvi savaites suskubo bankai, reklamos agentūros ir kitos įmonės. Paprastos žaliosios eglaitės kainuoja 6-15 Lt, sidabrinės - 7-80 Lt.
“Apie 80 proc. parduodamų eglaičių sudaro sidabrinės ir dekoratyvinės, likusią dalį - paprastos žaliosios”, - teigė R.Žebrauskaitė. Kauniečiai ieško ir neįprastos formos eglių, su nebyrančiais spygliais ar kreivomis šakomis. Kai kas perka ir pušaites.
Kauno miškų urėdas Juozas Jermalavičius sakė, jog šiemet tikisi parduoti daugiau eglaičių, nes urėdija Lietuvoje praplėtė prekybos vietų geografiją.
Kaunui eglaites tiekia aplinkinių rajonų urėdijos bei apie 10 privačių augintojų. Tačiau Kauno rajono ūkininkas Eduardas Mačys, auginantis apie 25 tūkst. eglaičių, tvirtino, jog pagal vienetų skaičių populiariausios vis dar yra paprastos žaliosios eglutės. “Juk daugiausia medelių prie prekybos centrų parduoda eglių perpardavinėtojai”, - sakė E.Mačys.
Leidimų dar neišduoda
Pasak Savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Prokopienės, leidimai prekiauti eglėmis bus išduodami nuo gruodžio 14 iki gruodžio 31 d. Prekiauti privačioje teritorijoje leidimas taip pat reikalingas. Jis yra nemokamas. Praėjusiais metais Savivaldybė išdavė 30 mokamų ir 21 nemokamą leidimą. Miesto biudžetas pasipildė 1500 Lt.
Populiariausiomis prekybos vietomis laikomos teritorijos prie visų didžiųjų prekybos centrų. Tradiciškai prekeiviai stengsis gauti vietą prie “Media” parduotuvės V.Krėvės prospekte, Šilainiuose prie “Taubučių”. Prekybos tinklų “VP Market” ir “Rimi” atstovai patvirtino, jog prie kai kurių prekybos centrų žaliaskarėmis bus leista prekiauti maždaug nuo gruodžio vidurio.
Augintojai nevieningi
Tačiau eglaičių augintojai šiemet, kaip niekada anksčiau, pajuto dirbtinių eglių konkurenciją. “Dirbtinę eglę nusipirkęs žmogus, kelerius metus tikrai nepirks natūralios eglutės, - sakė E.Mačys. - Toks žmogus atvažiuoja įsigyti šakos, kad namie būtų bent eglės kvapas”.
R.Žebrauskaitė irgi pastebi, jog dirbtinių eglių yra vis daugiau, bet gyventojai neatsisako ir natūralių. “Be to, klaidinga manyti, jog dirbtinėmis eglėmis visuomenė saugo gamtą, - sakė R.Žebrauskaitė. - Dirbtines egles gaminant ir jas vėliau sunaikinant gamta teršiama labiau”.
Ūkininko E.Mačio teigimu, natūralių ir dirbtinių eglių konkurencija yra arši ne tik Lietuvoje. “Tačiau, skirtingai nuo mūsų šalies, pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje, eglių augintojai užsako agitacinius klipus televizijoje ir straipsnius spaudoje, populiarinančius natūralumą”, - teigė E.Mačys. Jis bandė suvienyti Lietuvos eglių augintojus, bet palaikymo kažkodėl nesulaukė.
Konkuruoja su kėniais
Plastikinės eglutės prekybos centruose kainuoja nuo 2 Lt iki 800 Lt. Populiariausios yra apie 1,5 m aukščio dirbtinės eglės, kainuojančios apie 25-50 Lt. Kai kurie prekybos tinklai skelbia specialias akcijas eglutėms parduoti, taip padidindami jų pardavimą.
“VP Market” gyvomis eglutėmis prekiauja nuo praėjusios savaitės. Jos kainuoja nuo 19,99 Lt iki 80,99 Lt. “Prekybos pagyvėjimas jautėsi savaitgalį, labai populiarios nedidukės eglutės vazonuose su žeme”, - sakė “VP Market” atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė.
Tokių eglaičių populiarumą patvirtino ir medelynų atstovai.
Tačiau eglutes pradeda nukonkuruoti ir iš Danijos importuojami kėniai. Pasodinti vazonuose šie medeliai labai panašūs į egles ir kainuoja 30-80 Lt. Ūkininkas E.Mačys mano, jog Lietuvos eglaičių rinkoje kėnių pardavimai sudaro iki 2 proc. “Kėniai brangesni už egles, todėl dauguma gyventojų mieliau perka pigesnes - žaliąsias egles”, - įsitikinęs E.Mačys.
Masinių vagysčių nepasitaiko
Kauno miškų urėdas J.Jermalavičius sako, jog stambių vagysčių urėdijoje nepasitaiko. “Neprisimenu atvejo, kad būtų atvažiavęs sunkvežimis, o brakonieriai būtų iškirtę daug eglių, - sakė J.Jermalavičius. - Gal vienas kitas asmuo naktį ar paryčiais nusikerta eglaitę, bet didelio nuostolio miškui nepadaro”.
Neteisėtai miške iškirtus eglę gresia bauda nuo 50 iki 1000 Lt. Baudos dydis priklauso nuo to, kur buvo padarytas nusikaltimas bei kitų veiksnių. Pavyzdžiui, saugotinoje teritorijoje iškirsta žaliaskarė užtrauktų dešimt kartų didesnę baudą.