Naujienos

* Medienos rinka: Lietuvoje brangsta malkos

Straipsnyje rašoma, kad per daugiau nei trejus metus nedžiovintos malkos Panevėžyje pabrango beveik tris kartus. Vien tik nuo šių metų pradžios kainos išaugo beveik 30 procentų. Kai kurios didesnės malkų paruošos įmonės traukiasi iš Aukštaitijos sostinės rinkos, nes joms pelningiau prekiauti su Vilniaus ir Kauno prekybos įmonėmis. Kietojo kuro rinkoje pastebima tendencija – ilgai vyravusios malkos po truputį užleidžia pozicijas pjuvenų briketams ir granulėms.

Artėjant 2007-2008 metų šildymo sezonui, Panevėžyje brangsta malkos. Kaina kyla ne tik, kaip įprasta, dėl sezoniškumo, bet ir dėl brangstančios medienos ir kuro bei augančio darbo užmokesčio miško darbininkams.

Privačių miškų savininkai nukirstus malkoms medžius pabrangina beveik kas mėnesį.

Didžiausia krašto didmenininkė Panevėžio miškų urėdija malkų kainas pakėlė metų pradžioje ir daugiau savo produkcijos nebrangino. Tačiau šis žingsnis buvo toks ryškus, kad tik nedaugelis smulkiųjų verslininkų ryžtasi savo mažmeninės prekybos malkomis verslą sieti su šiuo galingu didmenininku.

Palyginti su praėjusiais metais, urėdijos parduodamos malkos pabrango 25-50 procentų. Kainą lemia medžių rūšis.

„Šiuo metu Panevėžio miškų urėdijoje kubinio metro malkų kaina svyruoja nuo 57 iki 80 litų, – „Verslo vartams“ sakė urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Vytautas Raginis. – Mediena pabrango dėl išaugusių degalų kainų ir milžiniškos paklausos.“

Panevėžio mažmeninėje prekybos rinkoje kainos augo net taip sparčiai kaip pernai. Per 2006 metus malkos brango dvigubai, o šiemet – apie 30 procentų.

Tačiau dėl skirtingų ir labai dažnai netikslių malkų kiekio matų – metrais, kietmetriais, erdviniais ir kubiniais metrais – nė vienas verslininkas negali tiksliai pasakyti, kiek pabrango jų prekė. Apytiksliais skaičiavimais (priklausomai nuo to, kaip į automobilį buvo sumestos malkos), kubinis metras beržinių, uosinių ir ąžuolinių malkų panevėžiečiams jau kainuoja nuo 87 litų iki 100 litų.

Pernai toks pat kiekis malkų kainavo nuo 58 litų iki 70 litų, o prieš dvejus metus – vidutiniškai 45 litus. Ne tokį kaitrų kurą – drebulinių, alksninių, juodalksninių, eglinių ar pušinių skaldytų malkų pernai buvo galima nusipirkti už kubą sumokant 56 litus. Dabar tokios kainuoja apie 70 litų už kubinį metrą.

Be to, beveik visada, sukrovus malkas į rietuvę, paaiškėja, kad pardavėjai gudrauja – deklaruojamo kiekio ir to, kurį pirkėjas iš tiesų nusipirko, skirtumas būna iki 1,5 kubinio metro.

Todėl perkant verta tiksliau suskaičiuoti – jei sunkvežimio kėbulas tvarkingai prikrautas malkų, tai jo tūrį reikia padauginti iš 0,62 koeficiento, na, o jeigu malkos sumestos bet kaip, tuomet koeficientas gali būti 0,3.

Prognozės – infliacinės

Malkų kainos, pasak verslininkų, nusistovės tik nustojus brangti degalams ir darbo jėgai. Todėl jie prognozuoja, kad produkcija per artimiausius kelis mėnesius pabrangs dar apie 10-15 procentų.

Kad mediena kainuos daugiau, teigia ir Panevėžio miškų urėdijos specialistai.

„Nuo kitų metų kainos nešoks taip smarkiai, kaip tai buvo prieš metus. Vis dėlto manau, mediena neišvengiamai pabrangs dar 10 procentų“, – „Verslo vartams“ sakė V.Raginis.

Visi šnekinti verslininkai teigė, kad neturintys kito pasirinkimo kaip tik branginti savo produkciją, nes dabartinės kainos per mažos, kad ir kitų metų pradžioje garantuotų jiems pelną. Dėl tos pačios priežasties Panevėžio krašto verslininkai vis aktyviau dairosi rinkos Vilniuje ir Kaune – ten jų verslo pelningumas kartais šokteli net 25 procentais.

„Mes ketiname atsisakyti prekybos skaldytomis malkomis Panevėžyje. Neapsimoka – Kauno verslininkams pamiškėje už tokią kainą galime parduoti po du metrus supjaustytus rąstus, – „Verslo vartams“ paaiškino bendrovės „Miškotyra“ vadybininkas. – Atvažiuoja, pasikrauna ir išvažiuoja.“

Dar didesnės bendrovės atsisakė malkų verslo šalyje ir metasi į Europos Sąjungos vakarus.

Europos Sąjunga skatina ir remia atsinaujinančios energijos naudojimą, todėl ES šalyse senbuvėse ir Norvegijoje malkos po truputį atgauna dujoms ir naftai užleistas pozicijas. Ten kylanti medienos paklausa atvėrė mūsų verslininkams dar neregėtas galimybes užsidirbti pardavinėjant pliauskas.

Nors malkų kainos auga, šio kuro paklausa Aukštaitijos sostinės rinkoje vis dar gerokai didesnė už pasiūlą. Verslininkai nespėja paruošti malkų, nes trūksta miško darbininkų.

Dabar norint Panevėžyje nusipirkti skaldytų nedžiovintų malkų reikia užsirašyti į dviejų savaičių eilę.

„Rikiuoju pirkėjus į eilę – dabar joje tenka laukti dvi savaites, – „Verslo vartams“ sakė smulkusis verslininkas. – Malkų kaina mažmeninėje prekybos rinkoje prasidėjus rudeniui šoktelėjo 15 litų už kubinį metrą, tačiau pirkėjų daugėja.“

Norvegiškos kainos

Ūkininko įgūdžių neturintys panevėžiečiai susiduria su dar viena problema – nėra sausų malkų pasiūlos arba pardavėjų prašomos kainos tinka nebent Norvegijos pirkėjams. Nedidelius individualius miškus kertančių įmonių savininkai net nustemba sužinoję pirkėjo norą įsigyti sausų malkų. Pasinaudoti saulės energija malkoms džiovinti, jų manymu, turi patys pirkėjai.

„Sausų malkų neturime. Pirkite ir džiovinkitės“, – atrėžia pardavėjai.

Tačiau šiuolaikinių krosnių, katilų, židinių eksploatavimo taisyklės reikalauja sausų malkų.

Vakarų Europai ir skandinavams džiovintas malkas tiekiančių Panevėžio regiono bendrovių produkcija tarp vietos pirkėjų nėra populiari. Už kubinį metrą džiovintų skaldytų malkų vakariečiai mūsų bendrovėms vidutiniškai moka apie 200 litų.

„Du kubinius metrus sausų uosinių malkų mes parduodame už 105 eurus. Jų gali nusipirkti ir panevėžiečiai, – tikina bendrovės „Ravytas“ komercijos direktorius Tomas Račkauskas. – Didžiąją dalį – 80 procentų – produkcijos eksportuojame į Vakarus. Vidaus rinkoje mūsų produkciją perka kaimo turizmo sodybos, įmonės ir pasiturintys žmonės.“

Tokios malkos per šildymo sezoną 150-200 kvadratinių metrų namo savininkui kainuotų vidutiniškai 2400 litų. Ir tai neskaitant sugaišto laiko prie krosnies ir kitų darbų – juos taip pat derėtų įskaičiuoti į šildymo sezono sąmatą.

Populiarėja pjuvenų briketai

Vis dėlto iš tokių įmonių perkantys panevėžiečiai sako pernelyg neišlaidaujantys – iki 20 procentų drėgnumo išdžiovintos malkos net tris kartus kaitresnės. Be to, tokia produkcija prekiaujančios bendrovės nesukčiauja – jei sumoki už kubinį metrą malkų, tiek jų ir įsigysi.

Maksimalus drėgmės kiekis malkose neturėtų viršyti 20 procentų. Jei drėgnumo koeficientas siekia 50-60 procentų, tokios malkos nešildo, smilksta, išskiria daug smalos ir vandens garų, užteršia degimo kamerą ir dūmtraukį.

„Malkas reikia mažiausiai dvejus metus džiovinti, kad jas būtų galima pavadinti kokybišku kuru, – tikina šildymo sistemų meistrai. – Kūrenant katilus šlapiu kuru, du trečdaliai šilumos energijos išlekia pro kaminą, o pats kaminas ir katilas užteršiamas dervomis.“

Tokiomis malkomis ir prekiauja smulkieji Panevėžio krašto verslininkai.

Kai pirkėjui tenka rinktis – pigiau įsigyti nekokybiškų malkų ar pirkti sausas pliauskas norvegiškomis kainomis, rinkoje vis daugiau erdvės atsiranda pjuvenų briketams.

Pasak briketų gamintojų, viena tona tokio kuro apytiksliai atitinka keturis kubinius metrus kūrenti skirtų iki 20 procentų išdžiovintų malkų. Briketų drėgnumas neviršija 10 procentų.

Pjuvenų briketų paklausa auga ir dėl didelių kainų ir kokybės žirklių malkų rinkoje. Be to, dvi tonos briketų kainuoja tiek pat, kiek skaldytų šlapių malkų sunkvežimis. Briketų šalininkai teigia, kad trijų tonų šio kuro užtenka 200 kvadratinių metrų namui apšildyti per žiemos sezoną. O sunkvežimio GAZ atvežtų šlapių malkų pakanka tik pusei sezono.

„Užsakymų turime mėnesiui į priekį. Paklausa ir pardavimas nuolat auga, todėl artimiausiu metu ketiname didinti gamybos pajėgumus, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės „Baldlitas“ gamybos direktorius Nerijus Klokmanas. – Rinka jau įvertino pjuvenų briketus kaip labai kokybišką kurą, be to, jie populiarėja ir dėl chaoso malkų rinkoje, ir dėl augančių žmonių pajamų.“

Šiuo metu bendrovės gaminamų pjuvenų briketų tona kainuoja 390 litų. Mažmeninėje rinkoje kainos skiriasi – tai lemia, kur prekiaujama. Mažmenininkai „užsideda“ nuo 50 iki 110 litų.

„Pjuvenų briketų, kaip ir malkų, kainos kils. Manau, kad metų pabaigoje toną šio kuro jau kainuos 10 procentų brangiau, – tikina N.Klokmanas. – Briketai, neabejoju, per artimiausius kelerius metus pamažu užims vis didesnę kietojo kuro rinkos dalį – nuo dabartinių 10 procentų iki 20 procentų.“

DELFI skaitytojų komentarai...>>>