Naujienos

Sezoninis darbas po atviru dangumi. Vidutinis dienos uždarbis - 200-300 litų. Darbo trukmė - 14-15 valandų per parą. Sezono metu - maždaug 8 mėnesius - poilsio dienų nėra. Jokių socialinių garantijų nesuteikiama.

Ar rastume Lietuvoje žmogų, kurį sugundytų toks darbą siūlantis skelbimas? Sunku patikėti. Suklususius darbo inspektorius perspėju: skelbimo tekstas išgalvotas. Bet darbas - tikras,- apie miško gėrybes renkančiuosius Dzūkijos gyventojus 2007-09-03 rašo žurnalistė Aldona Jankauskienė žurnale EKSTRA.

Visą straipsnį "Girios turtų kaina" skaitykite čia...>>>

Straipsnyje kalbama ne apie į šiuolaikinę vergovę Ispanijos apelsinų plantacijose patekusius lietuvius, o apie savo šalyje be prievartos, bet iš būtinybės triūsiančius žmones. Jų pragyvenimo šaltiniu tapusios veiklos kai kas net nevadina rimtu darbu. Juk grybavimas daugeliui - pramoga, kurią ypač mielai siūlo Dzūkijos kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

Tačiau kai kuriems šio krašto žmonėms tokia „pramoga“ - vienintelis pajamų šaltinis, iš kurio jie išlaiko šeimą, išmokslina vaikus. Manantiems, kad iš miško gėrybių gaunama nauda lengvai pasiekiama - juk nei sėti, nei akėti nereikia, vertėtų pamėginti kasdien vos švintant išsiruošti į mišką, stengtis prisirinkti kuo daugiau grybų ar uogų (geriausia - ir vienų, ir kitų) ir kuo pelningiau parduoti, pirmiausia - stovint pakelėje.

Marcinkonyse (Varėnos r.) gyvenantiems Janinai ir Sigitui Janušauskams toks maratonas - įprastas. Jie, skirtingai nei daugelis šio krašto žmonių, grybauja ne dėl papildomų, o dėl pagrindinių pajamų. Vienmečiai - 43 metų sutuoktiniai per grybų ir uogų sezoną turi užsidirbti tiek, kad galėtų pragyventi visus metus, išlaikyti vaikus, paremontuoti namą. Jį beveik už 50 tūkstančių litų pirko prieš aštuonerius metus. Pinigų būstui užsidirbo grybaudami.

Dar visai neseniai Janušauskų šeimoje buvo du studentai, kuriuos reikėjo išlaikyti. Dabar vyriausias 24 metų sūnus jau savarankiškas. Metais jaunesnė duktė, baigusi bakalauro studijas, magistro diplomo panoro siekti iškart dviejose aukštosiose mokyklose. Už studijas vienoje jų teks mokėti. Tėvai jau suskaičiavo, kad per porą metų dukters mokslai kainuos beveik 14 tūkstančių litų. Kasdien žiūrėdami į dangų jie meldžia Viešpatį lietaus ir gero grybų derliaus. Kitaip iš kur tų pinigų paimsi?

Be dviejų vyresniųjų, Janušauskų namuose auga dar dvi - 8 ir 13 metų - dukterys. Vyresnioji, serganti sunkia astma, yra neįgali. Trečią invalidumo grupę turi ir šeimos galva Sigitas. Stuburo išvaržos kamuojamas vyras važiuodamas grybauti nepamiršta vaistų. Užėjus skausmui, praryja tabletę. Kaime rasti pagal sveikatą tinkamą darbą Sigitui sunku. Tad vyras jo ir neturi.

Siuvėjos specialybę turinti Janina oficialiai taip pat niekur nedirba. Ji gauna pašalpą už neįgalios dukters priežiūrą. Bet tų pinigų neužtektų net mergaitei reikalingiems vaistams bei vitaminams.

Užtat kasmet vos atšilus orams J. ir S.Janušauskų akys krypsta į mišką. Jis - nepamainomas šeimos maitintojas. Kartais grybauti išsiruošia visa šeima. Bet jaunėlės dažniausiai lieka namuose. Grybaujantys vyresnieji vaikai uždirbtus pinigus pasilieka savo reikmėms. O tėvai turi uždirbti visiems.
....

Kilogramas voveraičių užpildo 2-3 litro talpos stiklainius. Dieną, kai rinkau voveraites su Janušauskais, jos buvo ganėtinai sausos. Perrinkus ir pasvėrus manąsias, paaiškėjo, kad voveraičių yra daugiau nei 3 kilogramai - tiek svėrė nemažas kibiras. Pardavusi savo grybus supirkimo punkte po 9,5 lito už kilogramą, būčiau uždirbusi kiek daugiau nei 30 litų. Pardavinėdama litrais pakelėje, galėjau tikėtis 60-70 litų uždarbio.
...........

Prekiauti pakelėje - ne ką lengviau nei grybauti miške. Pro šalį lekia mašinos, iš sustojusių išlipę pirkėjai rodo savo nuotaiką.

„Vyrai dažniausiai perka net nesiderėdami. O moterys ne tik derasi, bet kai kurios net nelipa iš mašinos ir šaukia grybus perkantiems vyrams, kad jų neplaus ir nieko iš jų neruoš“, - pasakojo Janina.

Visą straipsnį "Girios turtų kaina" skaitykite čia...>>>