Naujienos

2004-2006 metais parama miškų sektoriui buvo teikiama pagal dvi priemones "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" (skirta 92,5 mln. Lt) ir pagal Bendrojo programavimo dokumento investicinę priemonę "Miškų ūkio plėtra" (skirta 22,7 mln. Lt). Per tą laikotarpį planuota mišku apželdinti daugiau kaip 5,19 tūkst. hektarų. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku sulaukė mažiausio į Europos Sąjungos (ES) paramą pretenduojančių ūkininkų susidomėjimo. Nors ūkininkams buvo sukurta lengvesnė paramos gavimo tvarka: jie galėjo pasirašyti trišalę sutartį su pareiškėju, Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) ir rangovu; buvo kompensuojamas miško apželdinimo išlaidų pridėtinės vertės mokestis ir dirvos paruošimo išlaidos, patirtos iki paramos sutarties su NMA pasirašymo; supaprastinta paraiškos forma, paraiškos priimamos iki pat 2006 metų pabaigos.

Vietoj dykvietės - jaunuolynas

Galimybė pasirašyti trišalę sutartį su NMA ir rangovu ypač palengvino miško įveisimą tose žemėse, kurių savininkai gyvena mieste. Vilnietė Virginija Masiukienė mamos žemėje, kuri yra Širvintų rajone, šį pavasarį daugiau kaip 1,5 ha apsodino ąžuoliukais. Visus dirvos paruošimo ir sodinimo darbus pagal sutartį atliko Ukmergės urėdija. Moteris džiaugiasi, kad pamiškėje esančios žemės virs ąžuolynu. "Nuvažiuoju, pažiūriu, kaip auga, be to, urėdija pažadėjo patikrinti, ar visi sodinukai prigijo, kiek reikės, rudenį atsodins. Kai NMA perves pinigus, atsiskaitysiu už darbą", - sako V.Misiukienė.

Pasinaudodamas 2004-2006 metais skirta parama Vladas Čičelis savo žemės 13 ha Švenčionių rajone apsodino žilvičiais, kurie kas 4 metus bus pjaunami ir naudojami biokurui. Jis mano, kad šis naujas verslas turėtų būti perspektyvus. Išlaidos 100 proc. kompensuojamos iš europinės paramos. "Savo žemės turiu 19 ha, dar 50 ha nuomoju, bet nuomojamos žemės apsodinti žilvičiais ar mišku negalima. Jeigu pavyks nusipirkti žemės, žilvičių plantaciją plėsiu", - dalijasi planais pašnekovas. Pasak jo, didelius plotus apsodinti medeliais rankomis nepaprastai sunku, o specialios technikos trūksta. "Reikėjo pasodinti 220 tūkst. sodinukų. Sodinome išnuomotu specialiu kombainu, bet jis dažnai gedo, darė daug broko, darbus trukdė ir nepalankus oras", - guodėsi pašnekovas. Pasak jo, neužtenka pasodinti medelius, sodinukams reikia priežiūros, ypač kol jie dar gležni, o tai taip pat išlaidos. "Bet finansinė parama sutvarkyta tikrai gerai", - teigė vyras.

Tikimasi proveržio

Šių metų pradžioje jau buvo gauta daugiau kaip 3,7 tūkst. paraiškų įveisti mišką 18 tūkst. ha plote. 2007-2013 metais finansinės paramos administravimo paprastinimas bus tęsiamas. Tokios politikos laikomasi visoje ES. Pasak Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, labai svarbu, kad apželdinimas mišku būtų nukreiptas į tas žemes, kuriose per trumpą laiką negalima sukurti didelės pridėtinės vertės produkto. Lietuvoje yra apie 750 tūkst. ha gamybos srityje nenaudojamų ir nedeklaruotų žemių. Nenaudojama žemė nekuria pridėtinės vertės, neturtina valstybės, todėl ūkininkauti ne tokios palankios ir kraštovaizdį gadinančios dirvos - apie 400 tūkst. ha - per artimiausius 2-5 metus turėtų būti naudojamos žemės ūkio gamybos srityje - apželdinamos mišku, bioenergetiniais, biomasei gaminti tinkamais augalais. Tokių augalų augintojams nuo šių metų bus pradėta mokėti papildoma parama.

Bus mažiau biurokratizmo

2007-2013 metais numatyta nemažai finansinės paramos administravimo pokyčių. Pirma, gerokai sumažės iš pareiškėjo reikalaujamų pateikti dokumentų skaičius. Daugelį dokumentų NMA užsisakys iš įvairių valstybės institucijų ("Sodros", Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Gyvulių ir žemės ūkio valdų registro ir kt.). Taip tikimasi išvengti atvejų, kai pareiškėjas pateikia ne visus reikalingus dokumentus arba jie būna netikslūs, o tai stabdo paraiškų vertinimą.

Paraiškų ir kasmetinių prašymų administravimas pagal miškų priemones bus decentralizuotas, bylų vertinimas vyks Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose skyriuose. Su paramos gavėjais nebebus sudaromos sutartys, todėl sutrumpės dokumentų administravimo laikas ir parama turėtų greičiau pasiekti ūkininkus.

Keičiasi ir paramos teikimo principai. Paramos gavėjams nebereikės organizuoti konkursų, teikti miško įveisimo, jo priežiūros ir apsaugos išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų. Parama bus mokama tiesioginių išmokų principu už įveistą miškų plotą pagal įveisiamo miško želdinių sudėtį.

Tikimasi, kas visos šios priemonės palengvins ES paramos panaudojimą ir žmonės aktyviau įsitrauks į miško sodinimo, auginimo darbus, nors "derlių" galės pjauti tik jų anūkai po kokio 100 metų.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos