Naujienos
2007 - 08 - 20
VEIDAS: Aplinkos ministras A.Kundrotas kviečia nurodyti paežeres apsitvėrusius Seimo, Vyriausybės ir kitus aukštus pareigūnus
Žurnalas "Veidas" 2007.08.09 - Nr. 32 kalbina Aplinkos ministrą Arūną Kundrotą . Kviečiame susipažinti su J.Kučinskaitės straipsniu Aplinkos ministerijoj viskas gerai?
– Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė panūdo apmokestinti Kuršių nerijos vaizdus. Prieš kurį laiką aplinkosaugininkai pareiškė ketinimus apmokestinti žmonių šulinius. Iš kur tokios absurdiškos iniciatyvos?
– Tai dvi skirtingos problemos. Dėl šulinių vandens apmokestinimo buvo paleista antis, o sprendimas apmokestinti Kuršių nerijos vaizdus jau atšauktas. Vos apie tai išgirdusi Aplinkos ministerija pasakė, kad to negali būti.
Tiesa, A.Stancikienė mums paaiškino, kad tai ne jos, o dar ankstesnio parko direktoriaus sprendimas. Esą jis buvo priimtas, bet nevykdomas, o ji tik patobulino šį sprendimą ir nutarė pradėti įgyvendinti.
Mano nuomone, direktorė padarė klaidą. Negalima juokinti žmonių. Tokius sprendimus reikia naikinti, o ne tobulinti.
– Prezidentas Valdas Adamkus, išklausęs piliečius, kuriems negrąžinama nuosavybė valstybės saugomose teritorijose, pareiškė, kad miško plotai, neturintys gamtosauginės vertės, gali būti grąžinti. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė po poros dienų pareiškė, kad saugomose teritorijose iš viso gali būti uždrausta atkurti sodybas. Gal Jūs turite kitą nuomonę?
– Aš negirdėjau nė vieno šių pareiškimų. Bet kaip suprantu, buvo kalbėta apie miško parkus. Šitą klausimą jau svarstė Seimas. Iš pradžių nusprendė teigiamai, po to įstatymas buvo grąžintas svarstyti iš naujo ir nuspręsta, kad jokių pakeitimų nereikia.
Bet diskusija, ar iš apie 600 ha ploto įmanoma išskirti kažkokią dalį teritorijos, kuri negali būti įvardyta kaip miško parkas ir kurią dėl šios priežasties galima grąžinti savininkams, tęsiasi. Tokį darbą šiuo metu atlieka mūsų miškotvarkininkai, o jų siūlymai, kaip elgtis, bus pateikti jau šio mėnesio gale. Tada ir atsakysime, bet nė vienos pozicijos kol kas negalime pagrįsti.
Kita vertus, šitas klausimas nėra sietinas su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos viršininke. Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimas. Ministerija šį klausimą turi teikti Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą. Manau, R.Baškytės žodžiai pernelyg sureikšminami.
– Premjero sudaryta darbo grupė įvairiems probleminiams žemės grąžinimo klausimams spręsti dirba jau apie metus. Laikas tempiamas, o sprendimų jokių. Ar toks valdininkų neveiklumas nedidina piliečių nepasitikėjimo savo valstybe?
– Bet kokio sprendimo vilkinimas yra negerai. Bet įstrigę žemės grąžinimo klausimai yra sudėtingi. Aš, kaip ministras, nežinau, ar būtų gerai, jei skubotai nubrauktume 50 tūkst. ha valstybinių miškų ir grąžintume savininkams.
Kita problema – nuosavybės grąžinimas miško parkų plotuose. Jei nesugebame priimti įstatymo ir juo išspręsti grąžinimo klausimo, tai to kitais būdais neįmanoma padaryti.
O Aplinkos ministerija savo ruožtu irgi nenori mažinti valstybinių miškų plotų. Lygiai taip mes nenorime, kad paveldėtojams būtų grąžintos miško parkų statusą atitinkančios teritorijos. Mes nenorime, kad prasidėtų teritorijų darkymas.
Jei kalbame apie nelegalias statybas, kurias vykdo Seimo, Vyriausybės nariai ar kiti aukšti pareigūnai, tai duokite bent vieną adresą, kad mes galėtume patikrinti, ar tikrai jie be leidimo pasistatę poilsines pirtis, neteisėtai užsitvėrę ežerus. Mūsų ministerija po atitinkamų perspėjimų ar teismo sprendimų jau yra įpareigojusi savininkus nugriauti ne vieną statinį. Bet gal čia mūsų pačių kaltė, kad mes per mažai reklamuojamės.
Antra vertus, kartais griovimas vilkinamas dėl užsitęsusių teisminių ginčų. Tačiau pernai priimtas Statybos įstatymas turėtų palengvinti mūsų darbą kovojant su nelegaliais statytojais.
– Tai dvi skirtingos problemos. Dėl šulinių vandens apmokestinimo buvo paleista antis, o sprendimas apmokestinti Kuršių nerijos vaizdus jau atšauktas. Vos apie tai išgirdusi Aplinkos ministerija pasakė, kad to negali būti.
Tiesa, A.Stancikienė mums paaiškino, kad tai ne jos, o dar ankstesnio parko direktoriaus sprendimas. Esą jis buvo priimtas, bet nevykdomas, o ji tik patobulino šį sprendimą ir nutarė pradėti įgyvendinti.
Mano nuomone, direktorė padarė klaidą. Negalima juokinti žmonių. Tokius sprendimus reikia naikinti, o ne tobulinti.
– Prezidentas Valdas Adamkus, išklausęs piliečius, kuriems negrąžinama nuosavybė valstybės saugomose teritorijose, pareiškė, kad miško plotai, neturintys gamtosauginės vertės, gali būti grąžinti. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė po poros dienų pareiškė, kad saugomose teritorijose iš viso gali būti uždrausta atkurti sodybas. Gal Jūs turite kitą nuomonę?
– Aš negirdėjau nė vieno šių pareiškimų. Bet kaip suprantu, buvo kalbėta apie miško parkus. Šitą klausimą jau svarstė Seimas. Iš pradžių nusprendė teigiamai, po to įstatymas buvo grąžintas svarstyti iš naujo ir nuspręsta, kad jokių pakeitimų nereikia.
Bet diskusija, ar iš apie 600 ha ploto įmanoma išskirti kažkokią dalį teritorijos, kuri negali būti įvardyta kaip miško parkas ir kurią dėl šios priežasties galima grąžinti savininkams, tęsiasi. Tokį darbą šiuo metu atlieka mūsų miškotvarkininkai, o jų siūlymai, kaip elgtis, bus pateikti jau šio mėnesio gale. Tada ir atsakysime, bet nė vienos pozicijos kol kas negalime pagrįsti.
Kita vertus, šitas klausimas nėra sietinas su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos viršininke. Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimas. Ministerija šį klausimą turi teikti Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą. Manau, R.Baškytės žodžiai pernelyg sureikšminami.
– Premjero sudaryta darbo grupė įvairiems probleminiams žemės grąžinimo klausimams spręsti dirba jau apie metus. Laikas tempiamas, o sprendimų jokių. Ar toks valdininkų neveiklumas nedidina piliečių nepasitikėjimo savo valstybe?
– Bet kokio sprendimo vilkinimas yra negerai. Bet įstrigę žemės grąžinimo klausimai yra sudėtingi. Aš, kaip ministras, nežinau, ar būtų gerai, jei skubotai nubrauktume 50 tūkst. ha valstybinių miškų ir grąžintume savininkams.
Kita problema – nuosavybės grąžinimas miško parkų plotuose. Jei nesugebame priimti įstatymo ir juo išspręsti grąžinimo klausimo, tai to kitais būdais neįmanoma padaryti.
O Aplinkos ministerija savo ruožtu irgi nenori mažinti valstybinių miškų plotų. Lygiai taip mes nenorime, kad paveldėtojams būtų grąžintos miško parkų statusą atitinkančios teritorijos. Mes nenorime, kad prasidėtų teritorijų darkymas.
Jei kalbame apie nelegalias statybas, kurias vykdo Seimo, Vyriausybės nariai ar kiti aukšti pareigūnai, tai duokite bent vieną adresą, kad mes galėtume patikrinti, ar tikrai jie be leidimo pasistatę poilsines pirtis, neteisėtai užsitvėrę ežerus. Mūsų ministerija po atitinkamų perspėjimų ar teismo sprendimų jau yra įpareigojusi savininkus nugriauti ne vieną statinį. Bet gal čia mūsų pačių kaltė, kad mes per mažai reklamuojamės.
Antra vertus, kartais griovimas vilkinamas dėl užsitęsusių teisminių ginčų. Tačiau pernai priimtas Statybos įstatymas turėtų palengvinti mūsų darbą kovojant su nelegaliais statytojais.
