Naujienos
* prof.A.Morkevicius siulo Aplinkos m-jai isisamoninti, kad intensyvūs medienos kirtimai yra racionalaus ūkininkavimo, o ne miškų naikinimo veikla
Miškų sektorius, apimantis miškininkystės ir įvairią medienos produkciją gaminančios pramonės veiklą, yra labai reikšminga, perspektyvi ir kol kas dar jokių rūpesčių šalies Vyriausybei nekelianti Lietuvos ūkio dalis. Tačiau ir čia yra savų problemų, be abejo, jų bus ir ateityje,-rasoma zurnalo BMM liepos numeryje, prof.A.Morkeviciaus straipsnyje'Kas laukia Lietuvos miškų sektoriaus? Miškininkystės ir medienos pramonės ateities vizija jau nubrėžta'.
Darnios plėtros vizija
Miškų sektoriaus sąvoka atsirado tik 2004 m., kai medienos pramonei ir miškų savininkams atstovaujančios Europos Sąjungos organizacijos susivienijo bendrai veiklai – įkūrė Europos Sąjungos miškų sektoriaus technologijų platformą (angl. Forest-based Technology Platform, FTP), kurios tikslas – konsoliduoti šio sektoriaus veiklą ir parengti jo plėtros iki 2030 m. strategiją. Strategija pirmiausia numato įvairiai aktyvinti miškininkystės ir medienos produkciją gaminančios pramonės mokslinius tyrimus, kad miškų sektorius toliau sėkmingai veiktų, augtų ir tobulėtų, remdamasis visų pirma technine pažanga ir moderniausiomis technologijomis.
Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos miškų sektoriaus technologijų platformos narė ir dalyvė. Mūsų šaliai šiame bendrame darbe atstovauja 2005 m. sausio 2 d. įsteigta Nacionalinė paramos grupė (NPG), kurios narės yra jau 16 valstybinių ir visuomeninių struktūrų.
Miškų sektoriaus technologijų platformos iniciatoriai paskelbė keletą šiam sektoriui ypač svarbių ir visus jo dalyvius įpareigojančių nuostatų.
1. Miškų puoselėjimas ir gausinimas yra ne tik miško savininkų, bet ir visų lygių medienos naudotojų pareiga.
2. Pramonėje daugiau medienos reikėtų skirti vertingiausių ir visuomenei būtinų produktų gamybai. Tokiais produktais laikomi mediniai gyvenamieji namai ir interjero reikmenys.
3. Visa medienos produkcijai gaminti netinkama mediena, įskaitant jos gavybos ir naudojimo atliekas, turėtų būti panaudota kurui, pirmiausia šilumos energijai gaminti.
4. Visi medienos sektoriaus dalyviai privalo geranoriškai derinti tarpusavio interesus ir pažangos siekti aktyvindami mokslinius tyrimus.
Sektorius apima trečdalį Lietuvos
Miškų sektorius Lietuvos ūkio geografijoje pirmiausia ypatingas tuo, kad jo veikla beveik tolygiai apima trečdalį šalies teritorijos – tiek, kiek jos užima miškai. Be to, sektorius plečiasi – miškingumas didėja ir didės ateityje. Miškų sektoriuje dabar yra 1 800 realiai veikiančių ir už savo veiklą atsiskaitančių privačių ir valstybinių įmonių, kuriose dirba beveik 63 tūkst. žmonių, o iš viso registruotų įmonių, įskaitant 1 400 individualiųjų įmonių, yra dvigubai daugiau negu atsiskaitančių. Šio sektoriaus metinė produkcija kasmet didėja ir jau viršija 5 mlrd. Lt (1 lentelė). Pagal pagamintos produkcijos vertę (t. y. už ją gaunamas pajamas rinkoje) didžiausia dalis dabar tenka medienos pramonei (43,2 proc.). Sektoriaus nekilnojamasis turtas šiuo metu vertinamas 8 mlrd. Lt, daugiausia jo (74 proc.) valdo miškininkystės įmonės.
1 lentelė. Lietuvos miškų sektorius, 2006 m.
Lietuvos medienos produkcijos pramonė dirba pakankamai sėkmingai: kasmet didina gamybos apimtį, aktyviai prekiauja užsienyje, jos dalis nacionalinės pramonės produkcijoje laipsniškai didėja ir dabar jau viršija 11 proc. Panaši dalis sudaro ir pramonės produkcijos eksportą. Medienos produkcijos pramonės veiklą ir perspektyvas teigiamai vertina ir vietiniai, ir užsienio ekspertai. Ypač gerai vertinama daugumos baldų gamybos įmonių veikla.
Juntamas apvaliosios medienos stygius
Ateities plėtra daugiausia abejonių kelia dėl galimybių apsirūpinti žaliavomis. Jau dabar kai kurios mažesnės įmonės nebepajėgia nusipirkti norimos kokybės ir kiekio apvaliosios medienos. Pirkimų konkurencija, kaip ir kainos, vietinėje rinkoje kasmet didėja, čia vis godesni darosi užsienio įmonių agentai, galintys daugiau mokėti už eksportuojamas medienos žaliavas. Jau ne vieneri metai dėl to diskutuojama, kalbama, kad būtina geriau panaudoti vietinius miškus, kad apvaliosios medienos pasiūla turėtų didėti, kaip didėja jos prieaugis, kaip miškuose kaupiasi atsargos. Susidaręs įspūdis, kad dabar valstybinius miškus valdančios institucijos (Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Generalinė urėdija) visai nesuinteresuotos didinti apvaliosios medienos pasiūlą, o privati miškininkystė dar neatsistojusi ant kojų ir nežinia, kada atsistos. Neabejoju, kad tik dėl šios priežasties pramonėje neatsiranda naujų didesnių plyno lauko investitorių.
Ne mažiau problemų turi ir apvaliosios medienos pirkėjai dėl visai sunykusios korporacinės veiklos: kiekvienas rūpinasi savo reikalais, nėra kam atstovauti žaliavų pirkėjams, jų interesams. Kad ir kaip būtų keista, apvaliosios medienos pirkėjai Lietuvoje yra dar ir baldų, maisto, energetikos, statybų, mašinų gamybos ir kitų šakų įmonės, todėl medienos pramonėje mažėja perdirbamos apvaliosios medienos kiekis. Medienos pramonės pajamos dabar didėja ne dėl sunaudojamų žaliavų kiekio, o tik dėl produkcijos sudėties kaitos, kadangi didėja vertingesnės produkcijos dalis.
Medienos išvežimas – žala Lietuvai
Tokio blogo apvaliosios medienos pasiūlos ir panaudojimo balanso, koks jis yra dabar, jau seniai nėra buvę (2 lentelė). Pernelyg daug medienos žaliavų išvežama. Daugiau jų turėtume importuoti. Išnyko sena tradicija, kai dauguma Baltarusijos ir Rusijos vakarinių rajonų miškuose iškertamos medienos buvo perdirbama Lietuvoje. Apvaliosios medienos eksportas į Skandinavijos šalis, Lenkiją ir Latviją ne tik nedaro garbės Lietuvai, bet ir yra ekonomiškai žalingas.
2 lentelė. Apvaliosios medienos balansas, tūkst. m³
Drįstu teigti, kad eksportuodama medieną Lietuva ne prekiauja su Švedija ar Suomija, o ekonomiškai remia tas šalis. Manau, kad laikas įstatymų tvarka kokiomis nors priemonėmis, gal muitais, apriboti tokią mūsų šaliai žalingą veiklą. Rusija tą jau ryžosi padaryti. Tačiau kas gi pas mus imsis tokios iniciatyvos, gal Europos Sąjungos leidimo teks prašyti? Apvaliosios medienos eksporto draudimui įteisinti reikės ne tiek drąsos ir laiko, kiek atkaklumo. Netikiu, kad dabar atsiras toks ministras ar kito rango valdininkas. Mano galva, pirmiausia reikėtų įteisinti tokią apvaliosios medienos pardavimo valstybės miškuose tvarką, kad ji būtų perdirbama Lietuvoje, pvz., pagal ilgalaikio pardavimo sutartis.
Neabejotina, kad medienos produkciją gaminanti pramonė ateityje galės augti tik gaudama daugiau žaliavų iš vietinių miškų. Todėl medienos kirtimai Lietuvoje privalo būti taip sureglamentuoti, kad apvaliosios medienos pasiūla didėtų proporcingai miškuose esančių medienos atsargų kiekiui. Tokiai tvarkai įvesti, matyt, taip pat reikės nemažai pilietinės drąsos, ir vieną kartą tai turės padaryti Aplinkos apsaugos ministerija, kuri pasiskelbė, kad rūpinasi ne tik Lietuvos miškų apsauga, bet ir miškininkystės ekonomika, finansais,kad miškai yra ne tik simbolinis, bet ir realus, vis didesnę naudą nešantis turtas, kad miškininkystė yra mūsų pramonės dalis, kad intensyvūs medienos kirtimai yra racionalaus ūkininkavimo, o ne miškų naikinimo veikla.
Visa straipsni skaitykite zurnalo BMM liepos numeryje, prof.A.Morkeviciaus straipsnyje 'Kas laukia Lietuvos miškų sektoriaus? Miškininkystės ir medienos pramonės ateities vizija jau nubrėžta'
