Naujienos
* VSTT siekia uzdrausti atkurti buvusias sodybas saugomose teritorijose

R.Baškytė antradienį Žinių radijo laidoje “Pozicija” teigė, jog tokios pataisos prireikė, mat žmonės apeina dabar galiojančias nuostatas. Jų neatbaido ir tai, kad minėta tarnyba nuolat laimi bylas teismuose – šie bet kaip sudėliotų akmenų nepripažįsta buvusių pastatų pamatais.
“Matome, jog reikia eiti įstatymo keitimo keliu, kitos priemonės sunkiai veikia. Jau paruoštas Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo būtų atsisakyta nuostatos, leidžiančios atkurti buvusias sodybas saugomose teritorijose”, - sakė tarnybos vadovė.
Anot jos, neretai “buvusių sodybų” pamatų saugomose teritorijose atsiranda net ten, kur jokių pastatų liekanų apskritai nėra.
“Sudėliojami akmenys, vienaip ar kitaip, priklausomai nuo žmonių išmonės. Dažnai net logiškai nepagalvojama – akmenys padedami ant žolės taip, kad gali atėjęs pajudinti ir pamatyti, kas po jais. Savivaldybių komisijoms arba specialistams pateikiama informacija, kad yra buvę pamatai, ir prašoma išduoti leidimą”, - pasakojo R. Baškytė.
Jos teigimu, dažniausiai šia gudrybe naudojamasi arčiau Vilniaus esančiose saugomose teritorijose – Labanoro ir Veisiejų regioniniuose parkuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Saugomomis teritorijomis vadinami plotai, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę bei kitokią vertę. Jiems yra nustatytas specialus apsaugos bei naudojimo režimas.
Įstatymas čia nedraudžia statyti pastatus juose esančiose sodybose ar atkurti buvusias sodybas. Pavyzdžiui, draustiniuose galima atkurti buvusias sodybas, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).