Naujienos

* Suvalkijoje užsimota steigti nacionalinį parką

Mat jos autoriai užsienio turistams Sūduvoje siūlo tik apsilankyti Marijampolės mažojoje bazilikoje, kurioje palaidotas palaimintasis Jurgis Matulaitis, bei arkivyskupo gimtinės vietoje, Lūginės kaime, pastatytoje koplyčioje. Tuo metu kuriamas Suvalkijos nacionalinis parkas paliktas nuošalėje.

Vietoj regioninio - nacionalinis

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, siūlymų kurti Sūduvos krašte nacionalinį parką sulaukta dar prieš keletą metų. Būta įvairių patarimų, nemažai svarstymų, kol apsispręsta nacionalinį parką kurti Vištyčio regioninio parko bazėje. "Kol kas tai tėra projektas. Galutinis jo variantas turėtų paaiškėti iki kitų metų vidurio", - teigė direktorė.

Pristatydamas Suvalkijos nacionalinio parko koncepciją Vilniaus universiteto katedros vedėjas profesorius Paulius Kavaliauskas pasakojo, kad pagal dabartinį sumanymą parką sudarytų kelios atskiros "salos". Vištyčio regioninis parkas būtų tik viena jų. Kita "sala" apimtų teritoriją į vakarus nuo Vilkaviškio, o į trečiąją įeitų Kudirkos Naumiestis ir jo apylinkės. Dar siūloma atskiras "salas" įkurti panemunėje. Iš viso saugoma teritorija sudarytų apie 53 tūkst. hektarų.

"Nesiūlome, kad nacionalinio parko teritorija driektųsi nuo vieno apskrities krašto iki kito, nes tuomet gyventojai turėtų daug įvairių suvaržymų. Juk čia intensyvios žemdirbystės kraštas. Bet kai tie apribojimai bus taikomi tik atskiroms, tikrai vertingoms teritorijoms, nepatogumų vietos gyventojams visiškai sumažės", - teigė P.Kavaliauskas.

Liko už borto

Nors nemaža dalis Marijampolės apskrities jau netolimoje ateityje taps nacionalinio parko teritorija, saugančia daug vertingų kultūros, istorijos, urbanistikos paminklų, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose, Kudirkos Naumiestis, Paežerių, Zyplių dvarai, Vištyčio regioninis parkas bei kiti dabar užsienio turistų dėmesio sulaukiantys objektai, Turizmo departamento valdininkų nuomone, nėra verti, kad juos lankytų užsieniečiai. Į šį kraštą neveda nė vienas rengiamas nacionalinis autoturizmo maršrutas.

Kaip aiškino nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą sudariusios individualios įmonės "Atkulos projektai" vadovė ir savininkė Laima Janulienė, iš pradžių buvo svarstomi keli maršrutų variantai, tarp jų ir pasižvalgyti po Sūduvą kviečiantis "Kultūros ir istorijos vėrinys", tačiau atsižvelgus į būsimą finansavimą bei pakoregavus maršrutus nebeliko nė vieno, vedančio į užnemunę. Išskyrus "Jono Pauliaus II piligrimų kelią". Į šį maršrutą yra įtraukti su palaimintuoju arkivyskupu J.Matulaičiu susiję objektai - Mažoji bazilika, kurioje jis palaidotas, ir gimtinės vietoje, Lūginės kaime, pastatyta koplyčia.

Iki 2013 metų turėtų būti parengti ne tik turistų lankymo objektai, bet ir palei kelius pastatytos rodyklės, nurodančios į tam tikrus objektus, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir visa reikalinga infrastruktūra.

"Prie šio projekto dirbo 20 žmonių grupė. Atsižvelgėme ir į ribotą finansavimą, ir į užsienio turistų srautus, nes jis orientuotas būtent į juos - kad į šalį atvykęs užsienietis per 3 valandas galėtų pervažiuoti visą Lietuvą ir susipažinti su jos svarbiausiais turistiniais objektais", - sakė Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas.

Nepritaria

"Esu šokiruota tokios lankytinų objektų atrankos. Jei J.Basanavičiaus tėviškė tampa nenacionaliniu objektu, jei užsieniečiams nesiūloma aplankyti unikalių gamtos paminklų, jau nebežinau, pagal kokius kriterijus jie atrenkami", - susipažinusi su rengiamu nacionalinių autoturizmo trasų projektu kalbėjo R.Baškytė. Jos nuomone, tokie projektai tikrai negali vadintis nacionaliniais.

R.Baškytei pritarė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius.

"Dauguma automobiliais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių keliauja būtent per Sūduvą. Netrukus čia bus įkurtas nemenkas kempingų tinklas, kad jie turėtų kur nors apsistoti. Tačiau sunku suvokti, kam užsienio turistui belstis kelis šimtus kilometrų į Vilnių, kad galėtų pradėti važiuoti pažintine autoturizmo trasa", - stebėjosi ir Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius. Pasak jo, kol kas iš Lenkijos į Lietuvą turistai gali įvažiuoti kirsdami sieną tik dviejose vietose, bet netrukus tokių punktų bus dar 14.

"Nejau kiekvieną kaimo gryčią jau vadinsime nacionaline vertybe?" - retorišku klausimu atrėmė priekaištus G.Indriūnas.