Naujienos
* Lžinios: miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja
Dalis naujų miškų auga savaime, dar daugiau įveisiama žemės ūkiui netinkamose arba nenaudojamose žemėse įgyvendinant Kaimo plėtros programą. Šių metų sausio 1 dieną miškai užėmė 2,136 mln. hektarų. Šalies miškingumas šių metų pradžioje sudarė 32,7 proc. ir buvo 1,8 proc. didesnis nei 2001 metais. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato, kad 2020 metais miškingumas padidės 3-5 proc. ir sudarys 34-36 proc. Lietuvos teritorijos. Miškotvarkos specialistai teigia, kad per metus viename hektare priauga apie 6,5 kub. metro medienos, o iškertama apie 4,1-4,3 kub. metro (60 proc.) medienos prieaugio. Tai leidžia tikėtis, kad medienos pasiūla ir ateityje nemažės.
Straipsnyje pažymima, kad per pastaruosius metus valstybiniuose miškuose, net ir sumažėjus kritimo apimčiai, pagerėjo medynų kokybė, įrengti modernūs miškų medelynai ir ir suformuota šiuolaikinė miško sėklinė bazė, pagerinta miško infrastruktūra (keliai, priešgaisrinės, sanitarinės priemonės ir kita.
"Teisinė valstybinių miškų apsauga - viena didžiausių problemų. Dokumentuose nurodytas miškas, o tikrovėje vietoj miško - karjeras", - autorė cituoja Aplinkos ministerijos viceministro Zdislovo Truskausko Generalinėje miškų urėdijoje surengtame urėdų pasitarime pasakytus žodžius. Viceministro manymu, taip atsitinka neturint realių žemėtvarkos projektų. Vos vienoje kitoje urėdijoje parengti žemėtvarkos projektai visiems administruojamiems miškams, tačiau net 6 urėdijos liepos 1 dieną nebuvo šių darbų nė pradėjusios. Viceministras abejojo, ar efektyviai bus pasinaudota naujiems miškams įveisti skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama 2007-2013 metų laikotarpiu. Abejonių kilo įsitikinus, kad urėdijos, kurių pareiga teikti paslaugas privačių miškų savininkams, paslaugų kainas nustato kelis kartus didesnes nei realūs įkainiai. Vien už dirvos paruošimą miškui sodinti vienos urėdijos užsiprašo 200, o kitos - 450 litų už hektarą. "Ar tikrai rūpi įveisti naujų miškų?" - klausia Z.Truskauskas urėdų, nes išgirdę apie tokias kainas žmonės nuleidžia rankas - atsisako minties sodinti mišką. 2006 metų pirmą pusmetį urėdijos privačių miškų savininkams suteikė ūkinių paslaugų už 860 tūkst. litų, o šiemet pirmą pusmetį - už 455 tūkst. litų. Pustrečio šimto mažiau savininkų kreipėsi konsultacijų miško atkūrimo ir tvarkymo klausimais. Z.Truskausko manymu, protingai tvarkantis, ES 2007-2013 metų struktūrinių fondų parama apleistoms, nenaudojamoms dirvoms apsodinti mišku šalies miškininkystei gali tapti tikru aukso amžiumi.
Brangsta mediena, didėja pajamos. Šių metų pirmą pusmetį valstybinių miškų urėdijose įveista 1250 ha naujo miško, o iškirsta 1,6 mln. kub. metrų. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse mediena per metus gerokai pabrango. Šių metų pirmą pusmetį iš valstybinių miškų urėdijos pardavė 1,7 mln. ktm apvaliosios medienos. Vidutinė apvaliosios medienos kaina šiemet palyginti su pernai pirmu pusmečiu padidėjo 39 litais už kub. metrą ir dabar kainuoja 139 litus už kub. metrą. 2006 metų pirmą pusmetį pradelstų skolų buvo daugiau kaip 1,7 mln. litų, o šių metų pirmą pusmetį - 1,5 mln. litų. Beviltiškų skolų pernai pirmą pusmetį buvo 36 tūkst. litų, šiemet - tik 6,5 tūkst. litų. Apvaliosios medienos likučiai miškų urėdijų sandėliuose pernai pirmą pusmetį buvo 230 tūkst. kub. metrų, šiemet pirmą pusmetį - 154 tūkst. kub. metrų.
Miškų urėdijų neaudituotas pelnas 2006 metų pirmą pusmetį sudarė 12 mln. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį - 35 mln. litų neaudituoto pelno. Pasak B.Sakalausko, dalis už apvaliąją medieną gautų viršplaninių lėšų bus panaudota atlyginimams didinti, mažinti specialistų darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų miškų urėdijų. Miškas mėgsta tvarką
Daugiau uždirbdami miškininkai daugiau lėšų skiria miškams tvarkyti ir priešgaisrinei apsaugai. Generalinė miškų urėdija organizavo gaisrų gesinimo automobilių pirkimo konkursą, kad urėdijos galėtų operatyviai gesinti miško gaisrus. Kartu su kitomis tarnybomis miškininkai rengia priešgaisrinius reidus, taktines pratybas. Pavyzdžiui, liepos pradžioje Generalinė miškų urėdija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgos Trakų miškų urėdijos Paluknio girininkijoje surengė bendras miško gaisro gesinimo pratybas. Jų tikslas - patikrinti, kaip šios tarnybos sugeba organizuoti gaisro gesinimą, organizuoti Ekstremalių situacijų valdymo centro darbą, palaikyti ryšį, bendradarbiauti tarpusavyje. Miškus stebi mobilios miško apsaugos grupės ir Valstybinė priešgaisrinės priežiūros tarnyba. 2006 metų antrą ketvirtį buvo kilę 1136 gaisrai, bendras gaisraviečių plotas sudarė 954 hektarus, šiemet antrą ketvirtį kilo 211 gaisrų, bendras gaisraviečių plotas - 36 hektarai.
