Naujienos

2007 - 07 - 19

* Pasitelkiant žaliųjų akciją užsimota stabdyti valstybinių miškų valdymo reformą

2007 m. liepos 19 d. Vilnius
 

Šiandien Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos organizavo miškų urėdų pasitarimą, kurio pradžią paįvairino priešais GMU pastatą surengta tetralizuota keletos save vadinančių aplinkosaugininkais R.Braziulio vadovaujamų žaliųjų judėjimo atstovų akcija.  


Tuo pat metu Generalinė miškų urėdija
paskelbė viešą pranešimą žiniasklaidai, kuriame atsiribojo nuo numatomos valstybinių miškų valdymo reformos, pareikšdama, kad "Generalinė miškų urėdija nerengė jokių reformos projektų ir niekada nebuvo jų iniciatorė", pažymėdama, kad "... daug kartų esame pasisakę prieš vienos miškų įmonės sukūrimą, nes kaip teigiama ir pranešime tai žymiai sumažintų miškininkų skaičių periferijoje, paskatintų biurokratijos augimą, pablogintų miškų priežiūrą, pakenktų visuomenės interesams, apsunkintų medienos perdirbėjų apsirūpinimą mediena, paskatintų medienos rinkos monopolizaciją bei korupcijos augimą, pakenktų demokratijos raidai." ir t.t.

Visą
GMU pranešimą žiniasklaidai skaitykite čia...>>>

Tuo tarpu Zdislovas Truskauskas, aplinkos viceministras portalo DELFI žurnalistei tvirtino, kad reforma būtina, nes labai skiriasi urėdijų finansiniai pajėgumai, labai skiriasi vidutiniai darbuotojų atlyginimai, galimybės investuoti į miškų sektorių.

„Tai yra didžiuliai neigiami dalykai, kurių vieningame miškų ūkio sektoriuje negali būti“, – sakė Z. Truskauskas.

 

 

Nacionalinio transliuotojo naujienų portalo www.lrt.lt žurnalistės Viktorijos Rinkevičiūtės parengtas reportažas "Žalieji piketavo prieš neegzistuojančią miškų reformą"  plačiau nušviečia šia temą.

Siūlome susipažinti:

 

 baudėju persirengęs žaliųjų pirmininkas R.Braziulis
Pasiėmęs trinką ir didžiulį kirvį, ketvirtadienį iš pat ryto prie Generalinės miškų urėdijos pasirodė budelis, save vadinantis baudėju, besistengiančiu išaiškinti miško kenkėjus. Už jo nugaros būriavosi ir keletas žaliųjų, protestuojančių prieš planuojamą miškų valdymo reformą. Bet valdininkai teigia, kad nerimaujama per anksti – kol kas svarstomi tik reformos projektai.

„Geriau 400 girininkų, nei 200 valdininkų Vilniuje“, „Miškininkai, negriaukite, ką savo rankomis sukūrėte“, „Reforma: Vilniaus valdininkams „gut“, periferijai – „kaput“ – tokiais plakatais mojuodami Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvistai bandė atkreipti visuomenės dėmesį į numatomą miškų valdymo reformą.

Žalieji susirūpinę ketinimais panaikinti šiuo metu Lietuvoje esančias 42 urėdijas ir jų vietoje sukurti vieną įmonę arba kelis stambius regioninius darinius. Dėl to, pasak aktyvistų, įgyvendinus reformą žymiai sumažėtų miškininkų skaičius regionuose.

„Jeigu šiandien keli tūkstančiai miškininkų vaikšto po miškus, tai po reformos keli šimtai žmonių Vilniuje tvarkys popierius. Taip ir pamatysime, kaip popierius kenkia miškui“, – apie biurokratijos grėsmę miškų ūkiui kalbėjo baudėju persirengęs žaliųjų pirmininkas Rimantas Braziulis.

Bijo privatizavimo

R. Braziulis pasakojo, kad jeigu sovietmečiu buvo kertama 3,5 mln. kubinių metrų medienos, tai šiandien – jau 7 mln.

„Tačiau medienos perdirbėjai vis tiek reikalauja kirsti daugiau. Paprastai urėdijos iškerta mažiau, nei joms leidžiama, tad miškininkai yra atsidūrę tarp kirvio ir kaladės“, – teigė žaliųjų pirmininkas, užsimindamas, kad urėdų skaičiaus mažėjimu yra susiinteresuoti stambieji medienos perdirbėjai.

Urėdų skaičiaus mažėjimas, žaliųjų teigimu, taip pat gali lemti smulkiųjų medienos perdirbėjų verslo žlugimą ir atverti kelius miškų ūkio privatizavimui. Tai gali paskatinti dirbtinį medienos kainų augimą, dar intensyvesnį miškų kirtimą ir prastesnę miškų priežiūrą.

 Reformos nėra

Tačiau su piketuotojais pasikalbėti išėjęs Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas teigė, kad žalieji „kaltininkų ieško ne tuo adresu“.

„Įvardinti, kad kažkas kažką padarys neįmanoma, nes negalima įvardinti to, ko nėra. Jokios reformos dar nėra, yra tik paskelbti projektai, kurie šiuo metu svarstomi“, – sakė B. Sakalauskas.

Prieš mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarstė 5 Žemės ūkio universiteto pateiktus miškų valdymo reformos projektus. Reformos užsakovu įvardijama Aplinkos ministerija.

„Pavojingiausias yra tas projektas, kuriuo numatoma sukurti vieną miškų ūkį prižiūrinčią įmonę. Ne pats blogiausias, mano nuomone, yra projektas, kurį įgyvendinus būtų sukurtos 9 tokios įmonės“, – teigė Generalinis urėdas.

Urėdijų nepanaikins

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas užtikrino, kad artimiausiu metu urėdijų skaičius nebus mažinamas.
Visgi komisijos, turinčios surasti racionaliausią miškų ūkio valdymo modelį, pirmininkas Kęstutis Šakūnas prasitarė, kad šiuo metu linkstama prie „kompromisinio projekto varianto“.

„Juo siūloma nenaikinti nė vienos urėdijos, o įsteigti tam tikrą fondą, kad būtų galima įsteigti lėšas, mat šiuo metu urėdijos dirba ne vienodomis sąlygomis – vienas važinėja su mersedesu, o kitas su zaporožiečiu“, – sakė K. Šakūnas.

Šiuo metu iš urėdijų surenkami 5 proc. mokesčių, o įgyvendinant reformą, būtų renkama po 10-15 proc. daugiau. Po to lėšos būtų perskirstomos – mažesnės urėdijos gautų daugiau pinigų.

Generalinis urėdas B. Sakalauskas taip pat užtikrino, kad per artimiausius metus urėdijų skaičius nebus mažinamas, o bus ieškoma lėšų jų darbo gerinimui.

Parengta remiantis DELFI.lt, LRT.lt, LRytas.lt pranešimais