Naujienos

Įsigalioja 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 736 LR Vyriausybės patvirtinta Žemės reformos įgyvendinimo programa, kuria siekiama paspartinti piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką,
vandens telkinius atkūrimą. Šiai programai įgyvendinti iš 2007 metų Privatizavimo fondo apskričių viršininkų administracijoms skiriama 3 mln. 400 tūkst. litų.

Apskričių žemėtvarkos skyriai papildomai galės įsigyti kompiuterinės-programinės įrangos, matavimo prietaisų, transporto, ryšių bei kitos įrangos.

Sustiprinus žemėtvarkos skyrių materialinę bazę, visų pirma, siekiama užtikrinti žemės grąžinimą jos teisėtiems savininkams, spartinti asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės įteisinimą. Įvykdžius programoje numatytus darbus, bus garantuojamas ir tolesnis efektyvus žemės tvarkymas bei administravimas.

2007-07-19

Tuo tarpu naujienų portale www.vz.lt žemės reforma įvadrinama "nacionaline žemės nelaime", kuri tęsiasi ir nežada baigtis. Dienraščio "Verslo žinios" žurnalistai pateikia pavyzdį:

Vilnietis Zbignevas Makovskis jau nesuskaičiuoja, kelinta valdžia žada grąžinti jo tėvui priklausančią senelių žemę Pupojų gatvėje, Antakalnio rajone.

Dar 1995 metais jie gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės oficialų raštą, kad turi būti suformuotas žemės sklypas ir atkurtos nuosavybės teisės, tačiau iki šiol reikalai į priekį nepajudėjo, jei poslinkiu nelaikytume prasidėjusio bylinėjimosi su miesto valdžia teismuose. Pernai iš savivaldybės Makovskiai sulaukė rašto, kad jų sklypai priskirti prie valstybės išperkamos žemės. Tačiau Seimo kontrolieriai nustatė, kad ši žemė be pagrindo priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Vėliau ir pirmosios instancijos teismas įpareigojo savivaldybę atkurti nuosavybės teises Makovskiams.

Žemė negrąžinta, o teismų karuselė, matyt, suksis ir toliau. "Tai, kas vyksta, vadinu žemės nacionalizacija, o ne grąžinimu. Jei reikės, kreipsiuos ir į Strasbūrą", – sako p. Makovskis.

Tai tik viena iš tūkstančių metų metus besitęsiančių istorijų, paliudijančių, kokiame purve įstrigusi lietuviškoji žemės reforma.

Premjeras Gediminas Kirkilas ramina, kad šiemet žemės reforma bus baigta, nes nuosavybė jau atkurta į 96 % žmonių prašymuose nurodyto ploto.

Nuo 1991 m. prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius kaimo vietovėse pateikė 716.000 žmonių, miesto vietovėse – 52.000. Bendras prašymuose nurodytas plotas viršija 4 mln. Lt.

Pasak Seimo kontrolierės Virginijos Pilipavičienės, pretendentų kompensacijos nedomina
„Nemažam skaičiui pretendentų dėl laisvos žemės trūkumo ji nebus grąžinta. Lieka viena išeitis – skatinti žmonės rinktis kitus kompensavimo būdus“, – mano p. Pilipavičienė.
Jos teigimu, nestebina, kad žmonių netenkina jų turėtos žemės įvertinimas, labai besiskiriantis nuo realios tos žemės rinkos vertės. „Vilniuje ar Kaune kompensacija siekia per 700 Lt už arą. O šia suma, pavyzdžiui, Vilniaus mieste gali būti kompensuotas sklypas iki 20 arų. Žinant sklypų realią vertę rinkoje, tikėtis, kad žmonės savo valia atsisakys žemės sklypo – nerealu“, – teigė p. Pilipavičienė. 
 

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad įstatymas turėtų numatyti galimybę už žemę mieste kompensuoti mišku, nes už kaime esančią žemę toks kompensavimo būdas yra numatytas.
Pasak p. Prunskienės, yra realios galimybės paspartinti žemės nuosavybės atkūrimą peržiūrėjus miško parkams skirtas teritorijas: „Jautriuose regionuose žemės nuosavybės atkūrimas galėtų paspartėti, jei būtų patikslintos miško parkų teritorijos, nes prie jų plačiais mostais priskirti plotai, kurie neturi didelės vertės viešojo intereso požiūriu.“